Kanapes | zum.lt nuotr.
Aplinkosauginiai reikalavimai ateityje tik griežtės. Neabejotinai, automobilių gamintojai turės prisitaikyti – diegti naujas ekologiškas jėgaines, mažinti mašinų svorį, gerinti aerodinamiką ir taip toliau. Šias pamokas automobilių pramonė jau mokosi, tačiau jau dabar vis daugiau dėmesio skiriama automobilinių atliekų problemoms, nes daug plastikinių dalių gamtoje nesuyra kelis šimtus metų. Visgi, po truputį atrandamas sprendimas – kanapių pluošto kompozitai.
Kanapių plastikas yra labai tvirta, bet lengva medžiaga. Atrodo neįtikėtina, tačiau iš augalų pluošto gaminamos automobilių kėbulo dalys, salono apdaila ar net struktūriniai elementai išties būtų pakankamai stiprūs dėl pluošte esančios celiuliozės.
2012 m. Voriko Universitete Anglijoje buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad kanapių pluošto plastikas yra mažų mažiausiai lygiavertė alternatyva plačiai naudojamam stiklo pluoštui. Kitų augalų pluoštas tokių gerų rezultatų neparodė.
Kiti panašūs tyrimai atskleidė, kad kanapių plastiko plokštės yra itin tvirtos ir gali atlaikyti stiprius smūgius, todėl tiktų ne tik apdailai, bet ir struktūriniams elementams gaminti. Australijos ir Anglijos mokslininkai apskaičiavo, kad jis, kai kuriose vietose gali pakeisti ir metalines dalis.
Manoma, kad iš kanapių plastiko pagamintos dalys būtų net 30 % lengvesnės, o tai padėtų sumažinti bendrą automobilio svorį, taigi, ir kuro sąnaudas. Idėja iš tikrųjų atrodo kaip ilgai lauktas sprendimas, tačiau nėra nauja – mokslininkai ir inžinieriai įkvėpimo sėmėsi iš istorijos.
Pats Henris Fordas galvojo apie augalų pluošto panaudojimą automobilių gamybai. Jis teigė, kad kirsti miškus ir vargti su mineralų kasyklomis yra neprotinga, jei galima reikalingų medžiagų paprasčiausiai užsiauginti kanapių plantacijose.
Dar 1941 m. buvo pagamintas „Ford“ automobilis su augalų pluošto (didžiąją dalį jo sudarė kanapės) kėbulu. Jis buvo tvirtas ir standus, atlaikė ne vieną smūgį lazda ar kirviu. Visgi, po karo kanapės JAV buvo iš esmės uždraustos ir galimybių toliau vystyti technologiją nebuvo.
Jau šiais laikais ne viena automobilių kompanija išbandė kanapių plastiką savo automobiliuose. Pavyzdžiui, „Lotus“ sukūrė „Eco Elise“, kuris pasižymėjo kanapių pluošto kėbulu ir spoileriu, o ir kiti automobilio elementai bei salonas buvo gaminami iš natūralių audinių.
„Mercedes-Benz“, BMW ir „Volkswagen“ taip pat tyrinėjo šias medžiagas ir po truputį jas naudojo, nors pakankamai nedideliais kiekiais. Kita vertus, BMW i3 ir i8 modeliai kanapių pluošto jau turi daugiau, nes būtent BMW skyrė didžiausią dėmesį šiai medžiagai tyrinėti ir išvystė nesudėtingus procesus kanapių plastikui apdirbti. Žinoma, šios medžiagos naujoves stebi ir kiti automobilių gamintojai visame pasaulyje.
Kanapių pluoštui reikėtų kitokių įrankių, gamybos procesų ir iš naujo paruošti specialistus, o automobilių pramonė jau turi anglies pluoštą bei kitas itin lengvas medžiagas. Tai koks yra tikrasis kanapių pluošto privalumas? Visų pirma, kaip primena ir „Lotus“ inžinieriai, kanapės augdamos sugeria anglies dvideginį. Platesnis jų panaudojimas paskatintų ir auginimą, kuris teigiamai atsilieptų aplinkai.
Gaminant detales iš anglies pluošto, sintetinio plastiko, metalo ir kitų tradicinių medžiagų išskiriamas didelis šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekis, o štai kanapės, kaip ir kiti žalieji augalai, atmosferą valo. Gamybos procesas taip pat yra gana paprastas ir draugiškas aplinkai.
Žinoma, yra ir kitų privalumų. Pavyzdžiui, kompozitinės medžiagos nerūdija, o kanapių pluošto plastikas yra ir pigesnis nei plienas. Galiausiai, svarbu ir tai, kad jo nebūtina perdirbti – savo atgyvenusias automobilių detales iš kanapių plastiko būtų galima tiesiog užkasti, o bakterijos pasirūpintų, kad per kelerius metus iš jų nieko neliktų.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Kieno galvos skausmas – senos padangos pamiškėse?
- Aplinkosaugininkai visoje Lietuvoje tikrins automobilių išmetamąsias dujas
- Metai po euro įvedimo: automobiliai pabrango beveik vienu vidutiniu atlyginimu
- Prasidėjo akcija „Daugiau erdvės kiemuose“
- Nuo lapkričio 1 dienos – ribojamas greitis ir bausmė ridos klastotojams
- R. Navickas. Autopramonės neturime – bene iš autodilerių ir lizingo bendrovių paramėlę gavo?
- Doktorantas iš Japonijos: KTU laboratorijų įranga geresnė nei mano aukštojoje mokykloje
- „Regitra“ jungsis prie ES vairuotojo pažymėjimų duomenų sistemos
- Kur atsikratyti senomis padangomis?
- Kas penktas vairuotojas degalus perka ne Lietuvos degalinėse
- Seimas skuba taisyti susidariusią padėtį „Regitroje“
- Jaunieji žurnalistai gliaudys aplinkosaugos temas
- Lietuviai važinėja senesniais automobiliais nei latviai ir estai
- Ekspertai pateikė pasiūlymus transporto priemonių apmokestinimui Lietuvoje
Parašykite komentarą