R. Čėsnienė. Lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje vyko švietimui ir etninei kultūrai skirtos metodinės dienos (0)

Punsko muziejuje. Viduryje Aldona Vaicekauskienė | rengėjų nuotr.

Punsko muziejuje. Viduryje Aldona Vaicekauskienė | rengėjų nuotr.

Spalio 27–28 dienomis lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske (Lenkija) Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centras surengė metodines dienas tema „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“. Šiame renginyje dalyvavo 58 etninės kultūros puoselėtojai ir kuratoriai iš įvairių Lietuvos regionų ir 104 Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai bei mokyklų vadovai. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė su Alkas.lt pasidalino įspūdžiais pasibaigus šiam renginiui.

Metodinių dienų tikslas – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos švietimo prioritetais 2016–2017 m. m., aktyviais regionų etnokultūros židiniais, tautinių papročių puoselėjimo gerąja patirtimi – išsipildė su kaupu. Vykdami į Seinus, aplankėme lietuvių karių, žuvusių 1920 m. kovose už Lietuvos laisvę, kapus. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas Tadas Bagdonavičius papasakojo, kaip mokyklos mokiniai ir mokytojai prižiūri šiuos kapus, supažindino su Seinų istorija, knygnešių veikla, čia veikusia kunigų seminarija, papasakojo apie žymius jos ugdytinius, tokius kaip Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Kudirka. Seinų seminariją baigė arba joje mokėsi daugiau nei 80 žinomų mokslininkų, rašytojų, filosofų, visuomenės veikėjų. Aplankėme Seinų Švč. Mergelės Marijos baziliką, kurioje palaidotas Antanas Baranauskas.

Metodinių dienų dalyvius šiltai priėmė ir apie Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos veiklą papasakojo jos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Jis pabrėžė, kad „Žiburio“ tikslai – kelti lietuvio prestižą šiame krašte, suvokti savo tapatybę, ugdyti sąmoningą lietuvį – Lenkijos pilietį. Mokytojai apsilankė modernioje jaukioje mokykloje, susipažino su švietimo sistema,mokymo metodais. Mokykloje vyko kūrybinis seminaras, kuriame gerąja patirtimi pasidalino Mažeikių lopšelio-darželio „Gintarėlis“, Klaipėdos r. Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos, Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro, Kauno tautinės kultūros centro atstovai. Etnografinių regionų sampratą pristatė Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas.

Vakare Vysk. Antano Baranausko fondo „Lietuvių namuose“ vyko vakaronė „Etnografinių regionų ratu“. Koncertavo Punske įsikūrusios Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos (pirmininkė Aldona Vaicekauskienė) mokinių kapela „Šalcinukas“, sutartinių giedotojos „Saulalės“, folkloro ansamblis „Gimtinė“ (kolektyvų vadovė Angelė Baplauskienė). Pamatėme, kaip Punsko krašto žmonės švenčia kalendorines šventes. Vakaronėje grojo ir visus šokti, dainuoti kvietė tautiniais rūbais pasipuošusi Virginija Stunžėnienė (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokytoja, Domeikavos folkloro ansamblio „Seklyčia“ dalyvė). Vakaronės dalyviai, sustoję komandomis, gyva vorele rankomis mezgė mokytojos Zitos Kumpelienės (Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokytojos) sukurtą „Mezgimą kitaip“. Žaidimą „Apėjo sauliutė“, kurį sukūrė Vilniaus Senvagės gimnazijos mokiniai, pristatė ir išmokė žaisti tautiniais rūbais pasipuošusi gimnazijos mokytoja Rūta Čėsnienė.

Spalio 28 d. pakeliui iš Seinų į Punską klausėmės Rūtos Burdinaitės (Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus mokytojos) pasakojimo apie lietuvių istoriją Punsko krašte, stabtelėjome prie Vidugirių pagrindinės mokyklos, rugsėjį paminėjusios 100-mečio jubiliejų, prie Vidugirių bažnyčios, reikšmingos mūsų krašto istorijai, lankėmės Punsko buities muziejaus sodyboje, stengėmės suprasti lietuvių atkaklumą, akimis palydėjome jau uždarytas lietuviškas mokyklas…

Renginio dalyviai Punsko buities muziejaus sodyboje | rengėjų nuotr.

Renginio dalyviai Punsko buities muziejaus sodyboje | rengėjų nuotr.

Punske aplankėme muziejų senojoje klebonijoje (muziejaus įkūrėja Aldona Vaicekauskienė. Šiuo metu muziejų padeda globoti Anastasija Sidarienė, ilgametė Navininkų pagrindinės mokyklos direktorė), Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, kuri sužavėjo lietuviškų tautinių juostų ornamentų puošyba, kitais lietuvybės ženklais, puoselėjamais kun. Mariaus Talučio, taip pat aplankėme Juozo Vainos etnografinį muziejų (įsikūrusį Punsko lietuvių kultūros namuose), apie kurio istoriją papasakojo muziejininko duktė. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos įkurtame tautodailės amatų centre „Šimtavirvis“ pamatėme, kaip senųjų amatų (audimo, pynimo, rišimo, medžio drožinėjimo, karpinių ir kt.) mokosi jaunoji Lenkijos lietuvių karta.

Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje metodinių dienų dalyvius šiltai pasveikino gimnazijos direktorius Jonas Vydra (Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas). Pranešimą „Etninė kultūra mokyklos bendruomenės gyvenime“ skaitė Aldona Vaicekauskienė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė. Ji supažindino su Punsko lietuvių rengiamomis tradicinėmis šventėmis, papasakojo apie savo, kaip dailės bei technologijų mokytojos, 40 metų etnokultūrinę veiklą ir patirtį, perduodant etnokultūrines vertybes Punsko mokyklose. Vertėtų paminėti, kad šią vasarą Seinuose bei Punske kartu su Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) buvo vykdomas bendras projektas „Etnokultūra bei tautodailė“. Irena Marcinkevičienė, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus, rugsėjį paminėjusio 60-mečio jubiliejų, direktorė, pristatė vienintelės Lenkijoje vidurinės mokyklos lietuvių mokomaja kalba papročius, pasiekimus, gerąją patirtį.

Didelio susidomėjimo sulaukė Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos paskaita „Gimtoji kalba ir tarmė kaip tautinio tapatumo ženklai kitos kultūros aplinkoje“. J. Pabrėža išskyrė net 14 atskirų Lietuvos plotų, kuriuose yra daugiau nei 100 šnektų. Retoriškai nuskambėjo klausimas – „Ar susikalbėtų iš skirtingų vietų tie patys žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai ar dzūkai?“ Pranešimą tema „Tradicijų (ne)laisvėje: savi ir svetimi kultūros ženklai“ skaitė dr. Zita Nauckūnaitė (Ugdymo plėtotės centro Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja).

Viktoriną „Pažink mano kraštą Mažąją Lietuvą“, kurią daugiau nei dešimtmetį rengia Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Mažosios Lietuvos regionui vadovė Regina Jokubaitytė, pristatė etninės kultūros ugdytojų metodinio būrelio prie Šilutės r. savivaldybės pirmininkė, Šilutės r. Juknaičių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, folkloro ansamblio „Skalviai“ vadovė, LEKUS valdybos narė Rasa Gailiuvienė. Ji pasidalino mokyklos mokinių ir mokytojų gerąja patirtimi, puoselėjant etninę kultūrą (mokykla pasirinkusi etnokultūros kryptį), pristatė bendradarbiavimo rezultatus – etninės kultūros reikšmė, formuojant bendruomenės tradicijas, elgesį ir etiketą. Vilniaus Senvagės gimnazijos atstovės direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Lebednikaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė bei teatro vyresnioji mokytoja Rūta Čėsnienė pristatė gimnazijos projektą „Auginu giminės medį“. Apie etninės kultūros gyvastį Lietuvoje kalbėjo Etninės kultūros globos tarybos prie LRS pirmininkas Virginijus Jocys.

ŠMM ir UPC puikiai surengtos metodinės dienos buvo labai naudingos Lenkijos lietuviškų mokyklų bendruomenėms bei etnokultūros ugdytojams: ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, įvairių dalykų mokytojams, etninę kultūrą įtraukiantiems į ugdymą, etninės kultūros savaitės mokykloje rengėjams, metodinės veiklos kuratoriams.

Kategorijos: Baltų žemėse, Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Etninė kultūra, Kultūra, Naujienos, Skaitiniai, Užsienio lietuviai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *