Šią savaitę Vilniuje susirinkę augalų genetinių išteklių specialistai iš 20 Europos šalių – mokslininkai, augalų genų bankų darbuotojai, už šią sritį atsakingi valstybės institucijų atstovai – keturias dienas svarstė kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo strategijos gaires, aptarė bendrus jo principus, siekiant sukurti integruotą Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimo tinklą. Šis susitikimas – tai šiaurės šalių projekto „Augalų genetiniai ištekliai maisto saugai ir ekosistemų paslaugoms“ ir Europos augalų genetinių išteklių programos „Kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo nacionalinių ir regioninių strategijų plėtra“ dalyvių susirinkimas.
Su Lietuvos veikla šioje srityje supažindino Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas dr. Juozas Labokas.
Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, genetinė įvairovė mažėja – žemės ūkyje naudojama nedaug veislių, todėl vis daugiau dėmesio skiriama kultūrinių augalų gentainiams gamtoje ar laukinėms jų formoms, ieškoma genų, sąlygojančių augalų prisitaikymą bei išgyvenimą kintančio klimato ir intensyvėjančios žmogaus veiklos sąlygomis.
Laukinių gentainių aptinkama praktiškai visose geografinėse platumose. Nors daugumos pagrindinių kultūrinių augalų – kviečių, miežių, bulvių ir kt. – laukiniai gentainiai paplitę pietinių platumų kraštuose, ir Lietuvoje turime nemažai šios kategorijos rūšių. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės, žinomiausi laukiniai gentainiai yra mūsų sodų augalų giminaičiai. Tai miškinė obelis, miškinė kriaušė, dygioji slyva (Lietuvoje saugoma rūšis), paprastoji avietė, paprastoji, stačioji ir raukšlėtoji gervuogės, paprastoji ir šlaitinė žemuogės, juodasis, ilgakekis ir kalninis serbentai. Tarp daržo augalų yra net 6 laukinių česnakų rūšys (Lietuvoje saugomos 4 rūšys, įskaitant ir meškinį česnaką), paprastasis kmynas, įvairios mėtų rūšys (Lietuvoje saugoma miškinė mėta).
