Europos Sąjunga skatina ugdyti aukščiausios klasės įgūdžius, kurie didintų konkurencingumą, naujovių kūrimą ir padėtų žmonėms įgyvendinti savo profesinius siekius. Naujoje Europos Komisijos (EK) priimtoje Europos įgūdžių darbotvarkėje ypatingas dėmesys skiriamas žmonių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti.
Europos įgūdžių darbotvarke siekiama užtikrinti, kad žmonės nuo pat ankstyvų metų įgytų įvairių įgūdžių ir būtų kuo geriau išnaudotas Europos žmogiškasis kapitalas, nes tai leis padidinti užimtumą, konkurencingumą ir ekonomikos augimą Europoje.
Šiems siekiams įgyvendinti EK pradės vykdyti 10 sumanymų, iš kurių artimiausiu metu bus įgyvendinami su skaitmeninių įgūdžių gerinimu susiję veiksmai. Tai „Įgūdžių garantija“, kuria siekiama padėti menkus įgūdžius turintiems suaugusiesiems įgyti būtiniausių raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių, ir „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“ kuria siekiama sutelkti ES valstybes ir švietimo, užimtumo bei pramonės sričių suinteresuotuosius subjektus, kad jie sukurtų didelį skaitmeninį talentų banką ir užtikrintų, kad žmonės Europoje turėtų tinkamų skaitmeninių įgūdžių.
EK nariai pažymi, kad konkurencingiausios šalys ES ir visame pasaulyje yra tos, kurios daugiausia investuoja į įgūdžius. Geri įgūdžiai padeda žmonėms neatsilikti nuo darbo rinkoje keliamų reikalavimų, leidžia įgyvendinti savo profesines svajones ir tikslus bei išnaudoti savo galimybes.
Tyrimų duomenimis, šiuo metu apie 70 mln. europiečių neturi tinkamų skaitymo ir rašymo įgūdžių, o dar daugiau turi prastus skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius. Dėl to jiems gresia nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis. Kita vertus, daug europiečių, ypač kvalifikuotų jaunuolių, dirba darbą, neatitinkantį jų gebėjimų. Be to, 40 proc. Europos darbdavių teigia negalintys rasti žmonių, turinčių reikiamų įgūdžių, kad būtų galima augti ir kurti naujoves.
