Siekdama palengvinti įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), bendradarbiaudama su ekspertais, sukūrė Europos sveikatos ekonomikos vertinimo priemonių įrankį (angl. Health economic assessment tools – HEAT įrankis), skirtą įvertinti, kaip reguliarus vaikščiojimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu daro įtaką žmonių mirtingumo mažinimui.
HEAT įrankis skirtas:
Papildyti bei padidinti išplėstinio transporto intervencijų ar infrastruktūros projektų vertinimo vertę.
Papildyti esamas transporto intervencijų ekonominio vertinimo priemones, pavyzdžiui, dėl išmetamų teršalų kiekio arba spūsčių.
Taip pat gali būti naudojamas esamos padėties arba buvusių investicijų vertinimui.
Grindžiamas geriausiais turimais duomenimis su parametrais, kurie gali būti pritaikyti prie konkrečių situacijų. Numatytieji parametrai galioja Europos kontekste.
HEAT įrankis apskaičiuoja, kokia mirtingumo mažinimo ekonominė vertė, jeigu x žmonės reguliariai (daug dienų) važiuoja dviračiu ar eina pėsčiomis y atstumą.
Įrankis gali būti taikomas daugelyje situacijų, pavyzdžiui:
Planuojant naują dviračių arba pėsčiųjų infrastruktūrą. Pavyzdžiui, modeliuojamas skirtingo lygio važiavimo dviračiais ir ėjimo pėsčiomis poveikis. Tai prideda vertinimui papildomos vertės.
Prisidedant prie išplėstinio ekonominio vertinimo užduočių ar prospektyvinio poveikio sveikatos vertinimo. Pavyzdžiui, jis gali būti naudojamas įvertinti mirtingumo mažėjimą siekiant padidinti važiavimą dviračiu arba ėjimą pėsčiomis.
Šis įrankis jau taikomas keliose šalyse.
Liuksemburgo deklaracija dėl dviračių transporto, kaip aplinkai ir klimato kaitai palankios transporto rūšies, skatinimo
Pusė trumpesnių nei 5 km kelionių Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse vyksta lengvaisiais automobiliais, nors galėtų būti vykstama dviračiais arba pėsčiomis.
Pagal PSO vertinimus, gautus panaudojus HEAT įrankį, jei kiekvienas suaugusysis kasdien bent 15 min. važiuotų dviračiu ar vaikščiotų, tai mirčių, susijusių su nepakankamu fiziniu aktyvumu, sumažėtų bent 100 000 atvejų per metus. Tokie skaičiai pateikti deklaracijoje, priimtoje 2015 m. pabaigoje Liuksemburge vykusiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime. Liuksemburgo deklaracijoje dėl dviračių transporto, kaip aplinkai ir klimato kaitai palankios transporto rūšies, skatinimo akcentuojama važiavimo dviračiu nauda ne tik aplinkai, ekonomikai, bet ir sveikatai.
Deklaracijoje pateikiami pavyzdžiai, susiję su teigiama dviračio įtaka judumui, sveikatai ir ekonomikai. Taip pat pateikiamas veiksmų planas, kuriame siūloma integruoti dviračių transportą į bendrąją transporto politiką, sukurti ES dviračių transporto strategiją, didinti kelionių dviračiais dalį bendroje kelionių struktūroje.
Deklaracijoje pabrėžiama, kad aktyvesnis važiavimas dviračiu turėtų teigiamos įtakos įvairių visuomenės grupių sveikatai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad mokyklinio amžiaus vaikams tai padeda gerinti koncentraciją, darbuotojai, važiuojantys į darbą dviračiu, rečiau serga, be to, mažiau žmonių nukenčia eismo įvykiuose. Važiavimas dviračiu ir ėjimas pėsčiomis suteikia galimybę padidinti vis mažiau fiziškai aktyvių Europos gyventojų fizinį aktyvumą. Be to, paminėta ir netiesioginė nauda net ir tiems, kurie nevažiuoja dviračiu, nes dėl dviračių populiarumo sumažėja transporto spūstys, tarša, triukšmas.
Šios deklaracijos siekiai suderinti su Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir PSO Europos regiono biuro vykdomos Europos programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ (angl. Transport, Health and Environment Pan-European Programme) 2014 m. Paryžiaus deklaracija sveikam judumui skatinti, kurios veikloje dalyvauja ir Lietuvos Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos.
Dviračių transporto skatinimas – prioritetinė Lietuvos susisiekimo plėtros sritis. Lietuvoje daug dėmesio skiriama dviračių transporto infrastruktūros plėtrai miestuose: kuriamos vientiso dviračių tinklo sistemos, siekiama integruoti dviračių transporto infrastruktūrą į bendrą transporto sistemą, kad pėsčiųjų ir dviračių tinklo plėtra būtų patraukli ir saugi jos naudotojui. Lietuva taip pat įgyvendina ES remiamą darnaus judumo mieste planų politiką ir siekia artėti prie ES vidurkio pagal važiavimo dviračiu dalį bendroje kelionių struktūroje (ES vidurkis – 5 proc., Lietuvos – iki 1 proc.).
Dviračių naudojimas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Vis dažniau gyventojai renkasi dviratį kaip susisiekimo priemonę, nes važiavimas dviračiu tausoja aplinką, teikia malonumą, stiprina sveikatą. Važiavimą dviračiu į darbą skatina ir darbdaviai. Populiarėja važiavimas dviračiu į darbą, mokymosi įstaigas, džiugu, kad vis daugiau valstybinių institucijų naudoja tarnybinius dviračius. Pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybės administracija, įvertinusi savivaldybės administracijos specialistų poreikį naudotis dviračiu bei prisidėdama prie draugiško aplinkai transporto propagavimo ir sveikos gyvensenos, įsigijo keturis miesto tipo dviračius.
