„Prieš birželio 23 d. vyksiantį referendumą dėl Didžiosios Britanijos likimo Europos Sąjungoje (ES) politikai, politologai, teisininkai, ekonomistai išsakė visas nuomones dėl galimo poveikio šalies ekonomikai ar ES vienybei, jei laimėtų „Brexit“ šalininkai. Gal tik nebuvo paminėję, jog laimėjus pasitraukimo iš Sąjungos rėmėjams, politikos mokslų studijų programų dėstytojai turės peržiūrėti studijų programų turinį, o studentai – mokytis iš naujo, nes ryšiai su Didžiąja Britanija taps ES išorės santykių dalimi“, – atkreipia dėmesį Kauno technologijos universiteto Europos instituto lektorius Jonas Urbanavičius.
Jo nuomone, nepaisant to, kaip baigsis ketvirtadienio referendumas, tai, kad kalbama apie Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos santykį, jau savaime yra gerai.
Šiais metais su Europos Sąjunga susiję referendumai Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje, euroskeptiškųjų partijų pergalės Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos nacionaliniuose ir vietos valdžios rinkimuose rodo kylantį nepasitenkinimą ES. Abejojama, ar Europos Sąjunga yra pajėgi susidoroti su kylančiais iššūkiais, siekiant įgyvendinti savo tikslą – skatinti taiką, vertybes ir tautų gerovę.
Tautų gerovė – pamirštas idealas
„Tautų gerovė – jau nuo 2008 metų krizės pamirštas idealas, o vertybės, kurių pavadinimai yra bendri visoms valstybėms, skirtingai suprantamos Švedijoje ir Graikijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje. Atrodo, kad vienintelis likęs Europos Sąjungos tikslas – užtikrinti taiką bent jau savame žemyne. Įvairios išorės jėgos – nuo Islamo valstybės iki „Gazprom“ dujotiekių – vis tikrina šio tikslo tvirtumą“, – kalbėjo J. Urbanavičius.
Prie viso to prisideda ir Europos Sąjungos vidaus sunkumai: radikalios politinės jėgos ES valstybėse narėse, neatsigaunanti ekonomika, sudėtingos Sąjungos teisėkūros procedūros bei nesuprantamai parengti teisės aktai.
„Tuo metu, kai naujos technologijos beveik kiekvienam iš mūsų leidžia tapti knygų leidėju, viešbučio savininku ar palydovų gamintoju, politika tebelieka išrinktųjų užsiėmimu. Tiesa, Europos Sąjunga prieš kelerius metus žengė pirmuosius žingsnius tiesioginės demokratijos link, įtvirtindama piliečių iniciatyvos teisę.
Tokiu būdu ne mažiau kaip vienas milijonas europiečių iš bent 8 Europos Sąjungos valstybių gali pareikalauti, kad Europos Komisija pasiūlytų naują teisės aktą. Visgi, ES teisėkūros procedūros yra pernelyg ilgos, o teisinė kalba, kuria surašyti ES teisės aktai – neretai sunkiai suprantama net patyrusiems teisininkams“, – mano J. Urbanavičius.
Bet kurie „Brexit“ rezultatai atneš pokyčius
„Nors visi tyliai viliasi, kad referendume laimės Didžiosios Britanijos pasilikimo šalininkai ir viskas bus taip, kaip iki šiol, to tikėtis paprasčiausiai negalima. Panašiai, kaip ilga Hillary Clinton kova JAV demokratų partijos išankstiniuose rinkimuose prieš Bernie Sandersą nereiškia, jog šis pralaimėjo, – įsitikinęs J. Urbanavičius. – Didelis jo šalininkų skaičius rodo, kiek demokratų rinkėjų nori pokyčių šios partijos programoje. Hilari Klinton (H. Clinton) negalės į juos numoti ranka.“
„Taip pat ir su Didžiosios Britanijos referendumu – nepaisant to, kokia bus jo baigtis, Europos Sąjungos valstybių ir institucijų vadovai nebegalės užsimerkti ir apsimesti, jog nieko neįvyko. Jie nebegalės apsimesti nematantys, jog didelė dalis ES piliečių nepatenkinti sudėtingomis Sąjungos teisėkūros procedūromis, kad vertybės, vadinamos tuo pačiu žodžiu, iš tiesų reiškia skirtingus dalykus ES Rytuose ir Vakaruose, Šiaurėje ir Pietuose.
Kas vieniems yra finansinė drausmė, kitiems – neproporcingas diržų veržimas, kas vieniems – solidarumas su bėgančiais nuo karo, kitiems – grėsmė kultūrinei tapatybei, tiesa, neretai – menama“, – sakė J. Urbanavičius.
Europai reikalingas „perkrovimas“
Pasak jo, jeigu Europa tebenori tapti lyderiaujančiu pasaulio regionu, aprimus referendumo karštligei, būtina ne grįžti prie pernakt trunkančių derybų dėl kablelių vietos direktyvų tekstuose, o pradėti konventą dėl „Europos perkrovimo“ – idėjos, kurią, jau kurį laiką ne viešai aptarinėja šešių Europos valstybių, prieš šešis dešimtmečius pradėjusių Europos vienijimąsi, atstovai.
„Toks „perkrovimas“ turėtų reikšti, jog likdami prie vieningos Europos idėjos, persvarstome tik jos veikimo principus: už ką atsakinga Europos Sąjunga, kaip turi veikti jos institucijos, kokios gali būti, pavyzdžiui, laisvo asmenų judėjimo laisvės ribos“, – kalbėjo KTU magistrantūros studijų programos Europos Sąjungos tarptautiniai santykiai vadovas J. Urbanavičius.
Jo teigimu, toks Europos Sąjungos pertvarkymo procesas užtruktų neabejotinai trumpiau, nei Europos atstatymas iš griuvėsių, Sąjungai visiškai iširus, tačiau pakankamai ilgai, kad į jį spėtų įsijungti naujoji europiečių karta – šiandien Europos Sąjungos vidaus ir išorės procesus studijuojantys studentai.
