Ketvirtadienis, 28 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Indijos Garbės konsulas: Lietuvius ir indus sieja kalba ir meilė sveikai gyvensenai

www.alkas.lt
2016 06 21 07:30
0
0
SHARES
Radžinderis Kumara Čaudhari | AD VERUM nuotr.

Radžinderis Kumara Čaudhari | AD VERUM nuotr.

Radžinderis Kumara Čaudhari | AD VERUM nuotr.
Radžinderis Kumara Čaudhari | AD VERUM nuotr.

Birželio 21 d. minima Pasaulinė jogos diena, kurią paskelbė Jungtinės Tautos. Šventiniai renginiai vyks dešimtyje Lietuvos miestų, o pagrindine renginių – paskaitų, jogos užsiėmimų – erdve taps Vilniaus miesto Rotušė. Kalbiname Indijos Garbės konsulą Lietuvai Radžinderį Kumarą Čaudharį (Rajinder Kumar Chaudhary).

– Pone Radžinderi, kiek laiko gyvenate Lietuvoje ir kaip čia atsidūrėte?

– Išvykau iš Delio, Indijos, į Maskvą 1992 metais. Pirmiausia vadovavau britų kompanijai, po to buvau Dubajuje registruotos įmonės direktoriumi. Mano sutartis pasibaigė 1997 metais ir nutariau, kad metas pradėti savo nuosavą verslą. Gyvendamas Rusijoje, daug keliavau po posovietines šalis, pamėgau Lietuvą ir Latviją, o draugas iš Kauno net pasiūlė čia persikelti. Susitikau su Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje, kuris patikino, kad Lietuva – puiki šalis, tad ilgai nelaukiau ir su žmona iš Indijos atvykom į Vilnių – birželio 21 diena yra mano gyvenimo Lietuvoje metinės. Deja, gyvenimo pradžia nebuvo labai šviesi – praėjus keliems mėnesiams po atvykimo, nuo širdies smūgio miegodama mirė mano žmona. 2000 metais vedžiau antrą kartą, gydytoją iš Lietuvos, kuri jau 6,5 metų dirba Dubajuje..

– Kokių pirmųjų žingsnių ėmėtės Lietuvoje? Ar visą laiką dirbote Konsulate?

– Dar 1997 m. atidariau pirmąjį restoraną Vilniuje, vėliau plėčiau verslą Taline, Pernu, Rygoje, Jūrmaloje. Netrukus mane paskyrė pirmuoju Indijos konsulu Lietuvoje, tačiau ilgainiui verslas reikalavo vis daugiau jėgų ir diplomatinį darbą nutraukiau. Praėjusiais metais 3 restoranus pardaviau, 3 valdymą perdaviau giminaičiams, tad vėl gavau prašymą užimti Garbės Konsulo vietą. Tai pusiau diplomatinė pareigybė, nes esame atskaitingi Indijos ambasadai Varšuvoje. Iš pradžių tikėjausi, kad tai bus daugiau statusas, tačiau turiu daug atsakomybių, darbo, ypač susijusio su daugybe Lietuvoje studijuojančių jaunuolių iš Indijos.

– Ar ilgitės Indijos? O gal jau jaučiatės lietuviu?

– Indijoje nebegyvenu jau 24 metus, tačiau ten skrendu 6-8 kartus per metus. Labiausiai ilgiuosi artimų žmonių, gerų draugų, giminaičių – šeimos ryšiai Indijoje ypatingai stiprūs, tad progai pasitaikius, stengiuosi ten grįžti. Mano draugai ir šeimos nariai taip pat mane lanko – jaunėlė sesuo netgi praleidžia čia po tris mėnesius kasmet. O aš pats jau dvejus su pusę metų esu pilnateisis Lietuvos pilietis.

Savo darbo vietoje | AD VERUM nuotr.
Savo darbo vietoje | AD VERUM nuotr.

 – Jeigu palygintumėte Indijos ir Lietuvos visuomenes, ar jos labai skiriasi?

– Pagrindinis šių šalių skirtumas – gyventojų skaičius, tai 2,8 milijono ir 1,25 milijardo. Kultūriškai yra daug mus vienijančių dalykų, išpažįstame tas pačias vertybes – labai gerbiame savo šeimas, tėvus, auginame vaikus, apsupdami juos meile ir rūpesčiu bei suteikdami daug laisvės individui. Be to, jūsų kalba labai graži, ji panaši į sanskritą ir hindi. Be to, nemažai kultūrinių papročių yra panašūs, pavyzdžiui, atėję į svečius, tiek jūs, tiek mes, nusiauname batus. Net jūsų pagonių tradicijos yra panašios į induistų praktikas, tarkime, santuokos ceremonija, apeinant ratu apie aukurą.

– Joga Indijoje yra giliai įsišaknijusi, tapusi neatskiriama kultūros dalimi, o ar ji populiari pasaulyje?

– Jogą gaubia daugybė nesusipratimų ir mitų – jai jau apie 7000 metų, ji nėra kažkokia naujovė Indijoje. Kalbant paprastai ,jo esmė – kūno ir minčių apsivalymas ir sveikatingumas. Tai tam tikras gyvenimo būdas, ir šiuo metu vis daugiau žmonių pradeda ja užsiimti, nes suvokia, kad buvimas sveiku yra žymiai geriau už sirgimą. Daug žmonių pasaulyje mano, kad per jogą Indija pasauliui perduoda savo religiją, tačiau tai yra filosofija, apimanti kūną ir protą. Beveik 174 šalys Jungtinėse Tautose parėmė birželio 21 dienos paskelbimą tarptautine jogos diena. Dabar ši praktika labai populiari Japonijoje, Kinijoje, netgi visuose Amerikos miestuose rasime jogos klubų – nebereikia žmonių įtikinėti, kad sveika gyvensena, švarus kūnas ir mintys yra svarbu. 

– Ar žmonės, užsiimdami joga įvairiuose pasaulio kraštuose, ją atlieka teisingai, pagal visus reikalavimus?

– Yra daugybė jogos rūšių, formų, nors visų jų esmė tiek filosofijoje, tiek pratimuose yra vienoda. Viską apibendrinus, negalėčiau pasakyti, kad užsienyje atliekama joga kuo nors nusileistų praktikuojamai Indijoje.

– O ar gali joga išgyventi moderniais laikais, šiuolaikiniame pasaulyje?

– Jau ne viena pasaulinė kompanija pusvalandžio jogos užsiėmimus penkis kartus per savaitę įtraukė į būtinąją darbuotojų darbotvarkę, nes visi ėmė suprasti, kad tai padidina energijos kiekį. Indijos Ministras Pirmininkas Narendra Damodardas Modi joga užsiima jau 30 ar 40 metų ir dabar per dieną dirba 18-22 valandas, o miega vos 2-5 valandas, – tai jogos galia. Jis praktikuoja labai sveiką gyvenseną, du kartus per metus užsiima savaitę trunkančiu pasninku.

– Kokią vietą jūsų gyvenime užima joga?

– Anksčiau aš užsiimdavau jogos pratimais, tačiau turiu 4 ar 5 lūžius nugaroje, todėl man jau rekomenduojama jos atsisakyti. Vietoje to aš daug vaikštau, atlieku aprastus pratimus ir gyvenu sveiką gyvenimą, galiu dirbti 16 valandų per dieną neprarasdamas energijos.

– Ar lietuviams būdingas sveikas gyvenimo būdas, ar mes užsiimame joga?

– Lietuviai nuo seno daug dėmesio skiria fiziniam aktyvumui – praktiškai visose šeimose užsiimama sportu, įvairiomis veiklomis lauke, dauguma žmonių bėgioja maratonus… Indijoje taip niekada nebuvo: sportas niekada nebuvo vertinamas kaip svarbus elementas, galintis išlaikyti sveiką kūną. Tai atsispindi ir pasaulinėse varžybos – palyginus su Lietuva, Indijos sportininkai retai parsiveža medalių, palyginus su Lietuva, nors ši situacija jau keičiasi. Aš buvau nustebęs, sužinojęs, kiek jogos klubų veikia Vilniuje – niekas nevertė jų atidaryti, žmonės patys vienijasi, ją praktikuoja.

– Birželio 21 dieną, vyks jau antroji pasaulinės jogos dienos šventė Vilniuje. Kaip sekėsi pirmąkart?

– Praėjusiais metais šią dieną minėjome organizuodami renginius net 18-oje šalies miestų. Deja, lijo stiprus lietus ir dalyvių skaičius mus nuvylė. Tikimės, kad šiemet į 10 miestų vyksiančius renginius pavyks sukviesti daugiau žmonių.

Su Indijos ambasadoriumi Lietuvai Edžejumi Bisaria Ajay Bisaria) | AD VERUM nuotr.
Su Indijos ambasadoriumi Lietuvai Edžejumi Bisaria Ajay Bisaria) | AD VERUM nuotr.

– Galbūt jūsų renginio ir apskritai jogos ambasadoriais galėtų tapti įžymūs žmonės?

– Žmonės vis dar drovisi sietis su joga, neturime ir žymių žmonių, kurie ją aktyviai propaguotų. Lenkijoje viskas kitaip – ten mūsų ambasada yra užmezgusi ryšius su žinomais jogos entuziastais. Lietuvoje kitaip, dalis žmonių mano, kad joga – asmeninis pasirinkimas, kurio nereikėtų demonstruoti viešai. Dauguma žmonių yra linkę joga užsiimti privačiai arba klubuose, tačiau Jogos diena nėra Indijos primetama šventė, tai pasaulinis renginys, už kurio pripažinimą balsavo ir Lietuva. Todėl kviečiu visus, ypač žinomus, viešus asmenis parodyti drąsą ir nebijoti, kad būsite susieti su Indija. Pernai mūsų ambasadorius buvo  susitikęs su Lietuvos premjeru ir šis prasitarė norįs užsiimti joga, tačiau realybėj veikiančių gerųjų pavyzdžių mes neturime.

– Ar ši diena yra svarbi Indijos tarptautinių santykių dalis?

– Mes nenaudojame jos kaip diplomatijos įrankio, mes tik skelbiame, kad joga užsiimame jau tūkstančius metų ir norime pasidalinti jos privalumais. Jogos, žinoma, nesaugo jokios autorinės teisės, tad mes negalime kaip nors imti mokestį už jos praktikavimą.

Taip pat, kitu metų laiku mes organizuojame daugybę kultūrinių renginių: turime lietuvaičių merginų grupę, šokančių indiškus šokius, kartais prisijungiame  prie Indijos muzikantų ir rengiame bendras veiklas. Per metus turime 2-3 didžiulius renginius, organizuojamus Konsulato. Be to, dirbame su universitetais, kur pristatome ir reklamuojame Indiją, kviečiame žmonių grupes iš Indijos pristatyti savo kultūrą. Be to, rengiame du Valstybės dienų priėmimus – per Nepriklausomybės ir Respublikos dienas.

– Kokiame renginyje ar užsiėmime šventės metu rekomenduotumėte visiems  dalyvauti?

– Mano nuomone, 21 dieną turime tikrai gerą programą, visi pristatymai, šokiai, jogos sesijos yra labai svarbios. Kviečiu visus atvykti ir prisijungti, taip žmonės gaus naudingų žinių, o žinios niekada nėra laiko švaistymas. Indija yra šios dienos iniciatorė, bet kitų šalių ambasados jungiasi ir padaro šią šventę jungtine, įtraukiančia visus. Aš ir pats stengsiuosi aplankyti bent porą miestų ir dalyvauti asmeniškai.

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Indijos užsienio reikalų ministrai aptarė ekonominio bendradarbiavimo skatinimą, švietimo mainus
  2. Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)
  3. Bus pristatoma lietuvių kalba išleista knyga „Joga Vasišta“
  4. Lietuva ir Indija stiprins kultūrinius ryšius

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Sezamų sėklos | vmvt.lt nuotr.

Sezamų sėklose aptikus kenksmingos medžiagos likučių – visoje ES griežtinamos kontrolės priemonės

2020 12 21
Gintaras Songaila | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (I)

2020 09 28
„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kinija vs Indija – titanų kova (video)

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kinija vs Indija – titanų kova (video)

2020 09 12
Rusnėje įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“

Rusnėje įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“

2020 07 28
Į Neringos paplūdimius grįžta nemokamos jogos mankštos

Į Neringos paplūdimius grįžta nemokamos jogos mankštos

2020 06 23
Kodėl Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalba? (video)

Kodėl Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje buvo dėstoma lietuvių kalba? (video)

2020 06 04
Donaldas Trampas | pixabay.com nuotr.

Indija neatsisako į JAV eksportuoti „persilaužimo“ vaistų kovai su koronaviruso pandemija

2020 04 08
Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Romuvos atstovai vieši Indijoje (IV)

2019 12 15
Filmo „Saldusis requiem“ peržiūra | rengėjų nuotr.

Žmogaus teisių dienai – filmas apie Tibeto pabėgėlius (video)

2019 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Plyni miško kirtimai | G.Kniūkštos nuotr.
Gamta ir ekologija

Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo

2021 01 27
Vilniaus savivaldybė | Vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus biudžetas 2021 m. biudžetas padidėjo50 mln. eurų

2021 01 27
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka
Lietuvoje

Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

2021 01 27
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl AAD susidariusios padėties LVŽS kviečia į susitikimą su departamento vadove O. Vėbriene (tiesioginė transliacija)

2021 01 27
Jurgita Šiugždinienė | KTU nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratų frakcija į susitikimą kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę

2021 01 27
Vilnius kovoja su sniegu, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai
Gamta ir žmogus

Vilnius kovoja su sniegu, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai

2021 01 27
Vairuotojų egzaminavimas vyks realiame eisme
Lietuvoje

Pratęsus karantino ribojimus, nevyks vairavimo egzaminai, kitų paslaugų teikimas vyks įprastai

2021 01 27
V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
Istorija

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

2021 01 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • Kaip ir ką per kitus rinkimus rinksimės? apie Seimo rinkimai 2020 (video, tiesioginė transliacija)
  • rimantas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Bartas apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Plyni kirtimai draustiniuose įšaldomi iki Nacionalinio miškų susitarimo
  • Vilniaus biudžetas 2021 m. biudžetas padidėjo50 mln. eurų
  • Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka
  • Dėl AAD susidariusios padėties LVŽS kviečia į susitikimą su departamento vadove O. Vėbriene (tiesioginė transliacija)

Skaitomiausi straipsniai

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 975; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 889; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Pokarvių mūšiui – 760 peržiūrėta: 434; komentarų: 7
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos) peržiūrėta: 423; komentarų: 0
  • Sudie, svajonių Amerika peržiūrėta: 388; komentarų: 28

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

Sezamų sėklose aptikus kenksmingos medžiagos likučių – visoje ES griežtinamos kontrolės priemonės

by Ditė Česėkaitė
2020 12 21
0
Sezamų sėklos | vmvt.lt nuotr.

Sezamų sėklos | vmvt.lt nuotr. Pastaraisiais mėnesiais maisto saugos specialistams nerimą kelia nauja grėsmė – iš...

Skaityti toliau

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (I)

by Jonas Vaiškūnas
2020 09 28
17
Gintaras Songaila | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Mūsų gimtosios kalbos išskirtinis senumas – kliuvinys o gal...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • Kaip ir ką per kitus rinkimus rinksimės? apie Seimo rinkimai 2020 (video, tiesioginė transliacija)
  • rimantas apie Sudie, svajonių Amerika
  • Bartas apie V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • p. Zubinui apie Šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai – 90

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Zigmanto Vazos 450-ųjų gimimo metinių proga išleidžiamos auksinių monetų replikos

Zigmanto Vazos 450-ųjų gimimo metinių proga išleidžiamos auksinių monetų replikos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai