Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos! (15)

Vorutos pilies maketas | baranausko.lt, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nuotr.

Gegužės 20 d., penktadienį, Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma“, kurios darbuotojai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse buvo pateikę 6 dalyviai.

„Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų projektas – netipinis, reikalaujantis kokybiško ir kruopštaus darbo, puikaus statybų rangovo pasiruošimo. Džiaugiamės, kad konkursą laimėjusios įmonės darbuotojai turi ir kultūros paveldo vertybių rekonstrukcijos ir restauravimo srities patirtį. Ji medinę pilį leis statyti dermėje su archeologiniu paveldu ir nepakartojamu kraštovaizdžiu“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Tikimasi, kad iki 2017 m. bus baigtas pirmasis Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų etapas. Šiam etapui iš 2016 m. Anykščių rajono savivaldybės biudžeto skirta 160 tūkst. eurų. Rengiant pilies statybų planus buvo atsižvelgta ir į galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. Visų pirma, tikimasi pasinaudoti Bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Šiam tikslui Anykščių rajono savivaldybės meras K. Tubis ir kiti Savivaldybės administracijos atstovai dar praėjusiais metais lankėsi Agluonoje (Latvija), kur kartu su Agluonos savivaldybės darbuotojais aptarė medinio apžvalgos bokšto vaizdingoje piliavietėje statybos sumanymą.

Pasak istorinių šaltinių, šioje piliavietėje stovėjusioje pilyje augo būsimoji karalienė Morta ir, anot istorinių legendų, buvo nužudytas karalius Mindaugas su sūnumis.

Vorutos pilies maketas | baranausko.lt, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nuotr.

Šeimyniškėlių piliakalnis | baranausko.lt, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nuotr.

Bendradarbiauti ieškant finansavimo tikimasi ir su Smurgainių (Baltarusija) miestu, įsikūrusiu šalia Krėvos piliavietės. Paramos tikimasi sulaukti ir iš kitų finansavimo šaltinių, įveiklinant pirmuoju etapu pastatytos pilies dalį. Jau pradėjus vykdyti pirmojo etapo statybas ketinama pradėti ruošti dokumentus ir antrojo darbų etapo įgyvendinimui. Pilies statybos prasidės po archeologinių tyrimų, kurie turi būti pradėti jau visai netrukus.

Medinės pilies statybų projektas – jau daugiau nei dešimtmetį anykštėnų puoselėtas sumanymas. Šeimyniškėlių piliakalnio teritorijoje pastatyti Vorutos pilį Anykščių rajono merai siekia jau nuo 1997 m. Rengiantis šioms statyboms buvo pasirašytos dvi deklaracijos dėl medinės pilies statymo būtinumo. Pirmą deklaraciją 1999 m. patvirtino tuomečiai LR kultūros, aplinkos ministrai, Valstybinės aplinkosaugos komisijos, Archeologų draugijos ir Anykščių rajono vadovai. Antrą deklaraciją buvo pasirašyta 2004 m. liepos 23 d. Ją pasirašė Anykščių rajono savivaldybės taryba ir Pasaulio anykštėnų bendrijos taryba, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui.

2000 m. buvo pastatytas pirmasis būsimos medinės pilies komplekso statinys – tiltas į piliavietę per Varelį. 2004 m. vasarą prie piliakalnio iškilo medinis apžvalgos bokštas, skirtas pažinčiai su buvusios pilies istorija, archeologinių radinių ir pilies maketo apžiūrai.

2006 m. buvos parengtas techninis pilies projektas.

Vorutos pilies atstatymo deklaracija | Anyksciai.lt nuotr.

Voruta (arba Varuta) – Volynės metraštyje apie 1251 m. paminėta lietuvių pilis, kurioje Livonijos ordino kariuomenės dalinio remiamas Mindaugas apie 1251 m. vidurį apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių lietuvių kunigaikščių ir jiems talkinusios Haličo-Volynės valstybės kariuomenės. Dalies istorikų ši pilis laikoma svarbiausia, ar viena svarbiausių, Mindaugo rezidencijų, tyrinėtojų mėgėjų − Mindaugo laikų Lietuvos sostine.

Šeimyniškėlių piliakalnis Lietuvoje buvo neblogai žinomas ir turistų lankomas iki XX a. vidurio. Ekskursijas į jį organizuodavo Anykščiuose gyvenęs rašytojas Antanas Vienuolis (1882–1957). Po rašytojo mirties domėjimasis piliakalniu nutrūko, o jis pats apaugo mišku. Sovietinei ideologijai piliakalniai nebuvo parankūs, nes jie buvo siejami su Lietuvos valstybingumu. Tik baigiantis XX a. pamirštą Šeimyniškėlių piliakalnį istorijos mokytojo Sauliaus Nefo iniciatyva imta tvarkyti, rengti jo valymo talkas, per kurias būdavo kertami ant jo augantys medžiai ir krūmynai.