Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Markuckas. Apie ES ir vyžas

Marius Markuckas, www.propatria.lt
2016 05 07 15:30
4
0
SHARES
Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.
Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES, remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks, ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Šios pamokos esmė – paprasta. Ji yra apie tai, kad ES, nepaisant ją gaubiančių ideologinių lozungų, yra tik organizacija, kurioje arba verta, arba neverta būti. Taip pat ši pamoka yra apie tai, kad kiekviena save gerbianti ir politiškai brandi tauta turi kelti šį klausimą ir ieškoti į jį savų atsakymų. Galiausiai ši pamoka yra ir apie tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje, nors hiperglobalizmo šalininkai teigia diametrialiai priešingai, suverenios nacionalinės valstybės nėra jokia atgyvena, o ir toliau lieka ypač svarbiais politinę tikrovę struktūruojančiais veikėjais.

Tiesa, mąstant apie Lietuvą aptariamos pamokos kontekste, reikėtų pastebėti, kad į šią pamoką mes ateiname menkai pasiruošę. Minėtus probleminius klausimus svarstome vangiai, bet dar blogiau – tą darome neturėdami įsisąmoninę aiškaus vertinimo kriterijaus, kuris, kalbant paprastai, leistų atskirti tikrovę nuo ideologijos. Nereikėtų pasiduoti nuo vertinimo atsakomybės „atpalaiduojančiai“, ypač socialinėje žinijoje madingai postmodernistinei nuostatai, ir manyti, kad vieningo kriterijaus apskritai nėra ir negali būti. Toks kriterijus, be abejo, egzistuoja – tai lietuvių tautos ir jos politinės formos – Lietuvos valstybės – gyvybiniai interesai. Turbūt banalu, bet, panašu, reikia kartoti, kad į ES, kaip, beje, ir į NATO, stota tik dėl to, kad šie interesai būtų puoselėjami. Dar kitaip sakant, stota tik dėl to, kad Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta būtų ir stiprėtų.

Nepaisant šio kriterijaus akivaizdumo, tenka pripažinti, kad mūsų diskusijose apie ES jis dažnai pamirštamas ar sąmoningai ignoruojamas ir todėl užuot racionaliai apmąsčius šiandienos iššūkius ar netgi pavojus, susijusius su Europos integravimo projektu, kur kas dažniau linkstama į ideologizuotus europeizacijos teisinimus. Nėra atsitiktinumas, kad dar ir dabar gaji sovietinio tipo nuostata visų pirma kalbėti apie sąjungos teikiamą materialinę naudą, o savo ruožtu visuminį valstybės ir tautos būvio klausimą geriausiu atveju traktuoti ir reprezentuoti tik kaip abstraktų – taigi ir antraeilį. Atkreiptinas dėmesys, kad šis iš esmės marksistinis mąstymo būdas, grindžiamas savotišku bazės ir anstato modeliu, yra būdingas ir kai kuriems save politiškai neabejingais krikščionimis pozicionuojantiems asmenims.

Antai buvęs ilgametis žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Ališauskas dar prieš keletą metų rašytame savo straipsnyje „Apie Europos Sąjungos ateitį ir apokaliptinį siaubą“ kaip ypatingą vertybę iškėlė ES paramą miestelių projektams, nepamiršdamas paminėti tiesiamų kelių ir bažnyčių atnaujinimų. Tik tą darant nutylėta, kad jei tie miesteliai ir toliau nyks tokiu tempu, kokiu nyksta, tiesiog neišvengiama, kad renovuotose bažnyčiose ilgainiui visai nebebus kam lankytis ir jos taps geriausiu atveju architektūriniais paminklais, o remontuojami keliai liks tik pravažiuojančių krovininių automobilių, judančių iš vieno Europos taško į kitą, patogumui. Kalbėti apie tai, kad per kiek daugiau nei kelis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius mūsų šalis neteko bemaž milijono gyventojų (nyksta ne tik šeimos, kaimeliai ar miesteliai, bet ir didmiesčiai), vadovaujantis Ališausko nubrėžta mąstymo linija, matyt, būtų tik bereikalingas rūstavimas, sąmokslo teorijų kūrimas ar apokaliptinių siaubų vaikymasis.

Kaip gali akinti europiniai pinigai liudija ir tai, jog ne tik nepastebimos akivaizdžios egzistencinės Lietuvos problemos, kylančios iš nuosekliai vykdomo lietuvių tautos transformavimo į iškultūrintą ir nupolitintą biomasę, skirtą aptarnauti plačiajai Europos darbo rinkai, bet ir lengva ranka teisinami eksperimentai su žmogaus prigimtimi. Pašiepiamas ne tik tautiškumo gynimas, kuris, be Europos Sąjungos, kaip turėtume suprasti skaitydami minėtą Ališausko straipsnį, būtų ne kas kita kaip tik vyžų, naginių, gintaro karolių ar žalvarinių segių dėvėjimas (iš esmės analogiškai tautiškumą šiepdavo ir sovietai, mielai leisdavę vykti Dainų šventėms, kad po visko, nusimetę tautinius drabužius ir žiguliais ar moskvičiais grįžę į komunalinius butus su patogumais, geriau pajaustume, „kiek daug mums davė sovietinė modernizacija“), bet ir pastangos priešintis tokiems milžinišką žmogaus, o sykiu ir visos visuomenės perdirbinėjimo energiją savyje talpinantiems renginiams kaip gėjų eitynės. Pastebėtina, kad idėjiškai panaši, jei ne tapati nuostata tautiškumo ir žmogaus prigimties klausimu, yra būdinga ir kitam „Naujojo Židinio-Aidų“ autoriui Bernardui Gailiui, kuris neseniai skelbtame straipsnyje „Už Respubliką ir senąsias mūsų laisves“ atvirai deklaravo nepasirašysiąs jokiomis formomis po „ištautinimo“ prevencija ir „prigimtinės šeimos“ apsauga.

Iš tokių ir kitų panašių aplink „Naująjį Židinį-Aidus“ susitelkusių neva katalikų intelektualų pasisakymų yra aišku, kad jie linkę pritarti ES federalizacijos siekiui ir jį lydinčiam Lietuvos europeizacijos procesui visiškai ignoruodami esminius šio proceso bruožus – taip pat ir tuos, kurie jį akivaizdžiai suartina su pusę amžiaus lietuvių kęsta sovietizacija. Europeizacijos vardu vykdomas valstybės suvereniteto naikinimas, tautų maišymas siekiant formuoti beveidę vadinamųjų europiečių masę, netgi – kas katalikams turėtų būti ypač svarbu – šeimos politikos srityje faktiškai įgyvendinamos odioziškiausios Lenino bolševikų idėjos, kaip nesunku įsitikinti, nenusipelno bent kiek kritiškesnės šių asmenų analizės. Turint tai omenyje galima būtų pagrįstai klausti, ar tokia tiesmukiška „Europos integracijos“ bei „europinių vertybių“ propaganda nėra jau sovietmečiu pasiruošusių ir uoliai sovietiniam režimui pradėjusių tarnauti, bet dėl netikėtai pasikeitusių aplinkybių priverstų skubiai keisti „šeimininką“ ir todėl užsidėjusių „proeuropietiškų katalikų“ kaukę komjaunuolių veiklos tęsinys.

Kaip bebūtų, remiantis tuo, kas pasakyta, kaip pagrindinę problemą vis dėlto reikėtų traktuoti ne pačią ES. Nors dabartinė šios organizacijos forma leidžia pagrįstai kalbėti netgi apie imperiją, tačiau atreiptinas dėmesys į tai, kad šios imperijos plėtros galimybės nėra beribės, t. y. jos neišvengiamai stoja ten, kur prasideda tvirta tautinė ir politinė sąmonė. Tą šiandien, ko gero, dar geriau nei Jungtinės Karalystės organizuojamas referendumas liudija ir Višegrado grupės šalių, o ypač Vengrijos pavyzdys, kuri geba derinti pilnavertę narystę ES su aiškiai politiškai deklaruojama ir įgyvendinama nuostata, jog patys vengrai yra tikrieji politinių sprendimų priėmėjai. Valstybiškai, o ne tik ekonomiškai, mąstančių politikų turėjimas vengrams leidžia būti savo likimo kalviais ir įtikinamai demonstruoja, jog norint priklausyti ES nebūtina tapti trumparegiais politiniais bevaliais, be atsikalbinėjimų pardavinėjančiais suverenitetą.

Tikėtina, kad ši vengrų laikysena, ypač dabartinių iššūkių Europai kontekste, galėtų tapti, gerąja prasme, užkrečianti ir kitas tautas, o tai teiktų pagrįstą viltį alternatyviai ES raidai, atsisakant dar neseniai aukščiausių sąjungos vadovų lygmeniu atvirai deklaruotų imperinių ambicijų ir grįžtant prie ES kaip demokratiškų nacionalinių valstybių sąjungos projekto. Skatinamuoju to veiksniu, žinoma, gali tapti ir britų referendumas. Tačiau Lietuvos politinėje ir intelektualinėje plotmėje tokia perspektyva, regis, neįžvelgiama, todėl lojaliai tenkinamasi imperinio ES modelio aptarnavimu bei apologetika. Net lietuvių tautos ir valstybės gyvybinių interesų sąskaita. Savaip logiška ir nuoseklu, kad tą darantys asmenys, kurie, be kita ko, visiškai ignoruoja bręstančių ES pokyčių galimybes ir todėl buvoja savotiškoje mąstymo „periferijoje“, yra linkę garsiausiai kalbėti apie vyžas ir nagines.

Susiję straipsniai:

  1. G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (II)
  2. G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (I)
  3. G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (II)
  4. V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką
  5. Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti
  6. V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
  7. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  8. Prof. V.Radžvilas apie Europos Sąjungą (video)
  9. Seime – tarptautinė konferencija apie daugiakalbystę ES (tiesioginė transliacija)
  10. I.Baranauskienė. Pora žodžių apie Nerijaus Šepečio šventadienio mintis
  11. „Savaitės pjūvis“ apie pensijų didinimą ir įvykius Lenkijoje (video)
  12. EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus
  13. „Savaitės pjūvis“ apie Sąjūdžio idealus ir Ukrainos pasirinkimą tarp Rusijos ir ES (video)
  14. A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
  15. V. Bartkus. Žemės referendumas laimi?!
  16. D. Stancikas. Ar žemės pardavimas taps rinkimų klausimu?
  17. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  18. J. Dapšauskas. Gal visuomenė nenori referendumų? Ko panikuojama?
  19. V. Rubavičius. Valdžia bijo ir baugina
  20. L. Žemonis. Propaganda prieš referendumus. Kas meluoja? (audio)
  21. L. Zasimavičius. Atviras laiškas profesoriui V. Landsbergiui
  22. Z.Vaišvila. Referendumo blokavimas peržengė ne tik teisės, bet ir sąžinės ribas (tiesioginė transliacija, video)
  23. V. Vilimas. Didžioji Lietuvos žemės afera
  24. M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I)
  25. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?
  26. A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos!
  27. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Ir nelegalių imigrantų antplūdžio akistatoje tęsiamas Lietuvos išvalstybinimas (video)
  28. O. Strikulienė. Kodėl mes ne čekai, britai, lenkai ar vengrai?
  29. Lenkijos piliečių EP pateiktose peticijose šmeižtas apie Lietuvą
  30. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams

Comments 4

  1. Vilniaus Žemaitis says:
    5 m. ago

    JK gal ir atsiskirs nuo ES, tačiau tokiu atveju praras Škotiją.

    Škotai aiškiai pasakė, kad jiems nepriimtinas anglų euroskepticizmas ir jie pageidauja likti ES sudėtyje. Pažiūrėkit, kokiomis antraštėmis šia tema britų straipsniai mirga.

    Gal ir gerai – pagaliau Škotija pataps Nepriklausoma. O anglai, jei taip nori, tegul drožia iš ES Apsieisime ir be jų. Tik po kelių metų susivoks gerokai susimovę ir vėl prašysis priimami 🙂

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    5 m. ago

    Nebūtinai tuo atveju, jeigu JK atsiskirs nuo ES, o Škotija joje liks, JK praras Škotiją. Juk Škotijai buvimas ES nebus teisine kliūtimi būti kartu ir JK dalimi. Ji viena koja stovės ES, o kita JK. Tai tik padidintų Škotijos gyvenimo vyksmo galimybes.
    Šalių buvimas ES yra demokratiškai, o ne sovietiškai, laisvas. Tai ne totalitarinės Sovietų Sąjungos atvejis. Nors autoriaus samprotavimuose dėl galimo ES šalies išėjimo pasekmių pačios ES likimui vaizduojamasi lyg tai būtų sovietiškai jėga sulipdyto, totališkai valdomo darinio griūtis. Esant šiuolikinėms susisiekimo priemonėms, netgi Lenkijos išėjimas iš ES netaptų kokia nors tragedija Baltijos šalims būti ES dalimi. Taigi tegul čia Lenkija nešiaušia savo ežio, kaip kažkokia labai svarbi ES gyvavimui…

    Atsakyti
  3. Diedas says:
    5 m. ago

    Nieko nesupratau.
    Čia lietuviškai parašyta?

    Atsakyti
    • Wilhelm Buccina says:
      9 mėn. ago

      !!!

      Atsakyti

Komentuoti: Vilniaus Žemaitis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė svarbiausius užsienio politikos klausimus

2021 01 04
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

2021 01 04
Mokėjimo kortelės | Rengėjų nuotr.

Atsiskaitymai kortelėmis internetu taps dar saugesni

2021 01 02
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo sausio 1 d. atnaujinami skrydžiai į Jungtinę Karalystę

2020 12 31
airBaltic | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Iš JK į Rygą parskrido daugiau nei šešios dešimtys lietuvių

2020 12 29
Airbaltic | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai sutarė dėl skrydžio iš JK

2020 12 23
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Bus ieškoma būdų, kaip į Lietuvą sugrąžinti dėl svarbių priežasčių į JK išvykusius lietuvius

2020 12 22
Lietuvos paštas | sumin.lt nuotr.

Siuntos į Jungtinę Karalystę ar iš jos ženkliai vėluos

2020 12 22
Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?

Mažėja galimybių atvykti iš Jungtinės Karalystės ir sausuma

2020 12 21
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
8
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė svarbiausius užsienio politikos klausimus

by Ditė Česėkaitė
2021 01 04
1
G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su užsienio reikalų ministru...

Skaityti toliau

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

by Ditė Česėkaitė
2021 01 04
0
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

„Brexit“ | vrm.lt nuotr. Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantys ir dirbantys lietuviai ir toliau galės naudotis socialinėmis...

Skaityti toliau

Atsiskaitymai kortelėmis internetu taps dar saugesni

by Ditė Česėkaitė
2021 01 02
1
Mokėjimo kortelės | Rengėjų nuotr.

Mokėjimo kortelės | Rengėjų nuotr. Stiprinant elektroninių mokėjimų saugumą ir mažinant sukčiavimų riziką, nuo 2021 m....

Skaityti toliau

Nuo sausio 1 d. atnaujinami skrydžiai į Jungtinę Karalystę

by Ditė Česėkaitė
2020 12 31
2
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr. Vyriausybė atšaukė skrydžių iš Jungtinės Karalystės draudimą. Skrydžiai atnaujinami nuo...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pozicija apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūriečiui mįslė apie G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias
  • Goda apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą
  • Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3681; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2174; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1754; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1579; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1351; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1305; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Pozicija apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūriečiui mįslė apie G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias
  • Goda apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Klaipėdoje vyks paskaita apie XIX a. klaipėdiečių pramogos Kuršių mariose

Klaipėdoje vyks paskaita apie XIX a. klaipėdiečių pramogos Kuršių mariose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai