Kas trukdo pradėti metro statybas Vilniuje? (0)

Vilniaus metro maketas | vilniausmetro. lt nuotr.

Balandžio 27-30 d. parodų centre „Litexpo“ vykstančioje parodoje „RESTA 2016“ galima išsamiau susipažinti su Vilniaus metro idėja. Trečios salės 13 numeriu pažymėtame stende eksponuojama Vilniaus metro sistemos mazgo vizija ties Baltuoju tiltu ir kita įdomi medžiaga, o asociacijos „Metro sąjūdis“ atstovai mielai atsakys į lankytojams rūpimus klausimus.

Europoje yra apie 10 panašaus dydžio į Vilnių ir mažesnių miestų, kuriuose veikia metro sistemos, tad akivaizdu, kad miestui, norinčiam turėti metro nereikia 1 mln. gyventojų. Kodėl tuomet automobilių spūstyse dūstanti sostinė delsia?

Pasak „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininko Juozo Zykaus, pagrindinė problema, trukdanti pradėti metro projekto realizavimą – politinio apsisprendimo nebuvimas. Politinis apsisprendimas yra ilgiausiai ir brangiausiai trunkantis metro projekto įgyvendinimo etapas. Miesto valdžia turi nuspręsti, kad tokia transporto rūšis yra reikalinga, o centrinė valdžia paruošti teisinę bazę jos įdiegimui. „Dėl politinės valios stokos, miestiečiai priversti gaišti laiką kamščiuose ir nuodyti savo organizmą išmetamosiomis dujomis“ – teigė J. Zykus ir pridūrė, kad su tokia problema susidūrė didžioji dalis miestų, turinčių metro. Jo žiniomis, vidutiniškai Vakarų Europoje diskusijos dėl metro statybų truko 20 metų, o ilgiausiai diskutavo Varšuva – beveik 80 metų.

Vilniuje diskusijos dėl metro trunka daugiau nei 40 metų. Dar sovietmečiu, 1974 m., generalinio plano aiškinamajame rašte buvo konstatuota, kad geriausias susisiekimo problemos sprendimas yra metropolitenas arba elektrifikuotas geležinkelis. Dabartinė miesto valdžia vis dažniau įvardina metro, kaip sostinės ateities transportą, o Seime netrukus bus svarstomas Specialusis metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas, numatantis metropoliteno projektų realizavimo tvarką. Vienas iš šio įstatymo teikėjų yra ir sostinės meras Remigijus Šimašius.