L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 10 dieną Vilniuje susitiko su pirmą kartą rengiamo Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovų ir vyriausiųjų redaktorių susitikimo dalyviais.

Pasak L. Linkevičiaus, tai, kad pastaraisiais metais dvišalių santykių komunikacinis laukas susitraukė – netoleruotina situacija ir ji turi būti bendromis pastangomis keičiama.

„Siekiame statyti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo tiltus, neneigiame, kad vis dar turime nepadarytų namų darbų ir pernelyg dažnai įkaliname save stereotipuose“, – sakė ministras.

Kalbėdamas apie Lietuvos „nepadarytus namų darbus“ L. Linkevičius turėjo omenyje iki šiol Lietuvos neišpildyta Lenkijos svajonę, kad Lietuvos piliečių pasuose atsirastų įrašai lenkų kalba ir, kad Lietuvos mokyklose būtų mažiau lietuvių kalbos. Lenkijos valdžios atstovai visų lygių susitikimuose ir visais diplomatijos kanalais jau daug metų spaudžia nepaklusnią Lietuvą nuosekliai ir metodiškai reikalaudami, kad Lietuvoje būtų daugiau Lenkijos. Lietuvai ir Lenkijai atgavus nepriklausomybes Lenkijos politikų užsakymu šalyje buvo  pradėta kurti ir nuosekliai įgyvendinti taip vadinamą Lietuvos repolonizacijos strategija, kurios tikslas, kad visi lenkakalbiai lietuviai imtų sieti save ne su Lietuvos o su Lenkijos kultūrine ir politine erdve. Itin palankios sąlygos tam susidarė kuomet Lietuva ir Lenkija įstojo į Europos sąjungą ir tarp abiejų valstybių faktiškai buvo panaikintos valstybinės sienos.

Lietuvos respubliką valdantys politikai vengia viešai kalbėti apie visų Lenkijos valdžių tarptautinei bendruomenei skleidžiamą melą esą Lietuvoje nuolat grubiai diskriminuojami lenkai. Tačiau, pavyzdžiui, svarstant Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose klausimą Lietuvos valdžios atstovai, nors ir bandydami prisidengti tariamais už užsieniečių ištekėjusių lietuvių nepatogumais, yra priversti pripažinti, kad tai yra jų pažadėtas ir nepadarytas namų darbas Lenkijos Respublikos valdžiai.

Lygiai prieš 3 metus 2016 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, oficialaus vizito Varšuvoje metu, atsiprašė lenkų tautos už, pasak jo, gėdingą Lietuvos Respublikos Seimo poelgį 2010 metų pavasarį, kuomet Seimas, esą, nepritarė lenkiškų pavardžių rašymui Lietuvos piliečių pasuose lenkiškais rašmenimis…

„Norime matyti daugiau Lenkijos Lietuvoje ir Lietuvos Lenkijoje. Matome galimybes Lenkijos žiniasklaidai pasiekti lenkų bendruomenę Lietuvoje ir tapti atsvara dabar ypač populiariems Kremliaus kontroliuojamiems televizijos kanalams“, – kalbėjo L. Linkevičius kovo 10 d. įvykusiame Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovų ir vyriausiųjų redaktorių susitikime.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplationtame lakoniškame pranešime žiniasklaidai teigiama, kad didžiausių  Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovai ir redaktoriai aptaria galimybes plėtoti bendrus projektus, skirtus didinti Lenkijos matomumą Lietuvoje ir Lietuvos matomumą Lenkijoje, ieško bendradarbiavimo kelių priešinantis agresyviai trečiųjų šalių informacinei politikai.