M. Kundrotas. Meluoti – sarmata (38)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šią savaitę teko išgirsti įdomią frazę: 99% tiesos – tai 100% melas. Iš tikrųjų skamba radikaliai, nes pasaulietiniame gyvenime tiesa ir melas dažnai sumišę įvairiomis proporcijomis. Kitąsyk melo vietoje gali būti nuoširdi klaida, o dažniausiai vieni meluoja, kiti – kieno tai suklaidinti – klysta.

Lietuvių tautiniam judėjimui tenka susidurti su melu iš skirtingų pusių. Viena vertus jis principingai reaguoja į Vakarų, ypač – Europos Sąjungos iššūkius, dėl to vakarietiški liberalai ir kosmopolitai skleidžia melą, jog šis judėjimas dirba Rusijai. Kita vertus tautininkai taip pat principingai reaguoja į Rusijos grėsmes, dėl to jos šalininkai skleidžia melą, jog tautininkai parsidavė Europos Sąjungai, Amerikai, žydams, masonams, liberalams, konservatoriams, driežažmogiams iš kosmoso, išduodami lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės interesus, kurie, žinoma, sutampantys su Rusijos pozicijomis.

Vargu, ar būtų prasmės reaguoti į kiekvieną paskleistą melą. Vienam teisingam žodžiui dažnai tenka ištisa virtinė melų. Nuolat į juos reaguojant tektų palikti gausybę svarbių darbų ir užsiimti vien tuo. Vis dėlto kartkartėmis sveika tiesos ieškantiems piliečiams priminti ar netgi pranešti tam tikrus faktus, apie kuriuos jiems gali trūkti informacijos, ypač šiais laikais, kai didžiuma viešosios informacijos priklauso nuo užsienio jėgų – iš įvairių pusių, taip pat – nuo vidaus įtakos grupių, turinčių tikslą meluoti.

Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) Rusijos klausimu pasisakė dar Čečėnijos karo metu. Ir visuomet – kritiškai. Dar Ukrainos karo išvakarėse tautininkai surengė akciją prieš Sočio olimpiadą Rusijos okupuotose adygų tautos žemėse, kur ilgus metus vyko etninis valymas, o prasidėjus Ukrainos kovai už savąjį suverenumą išspausdinti šeši pareiškimai, palaikantys Ukrainą ir jos patriotus, taip pat surengta įvairių akcijų, tarp jų – ir apčiuopiamas paramos rinkimas ukrainiečių fronto kovotojams. Visa tai aiškiai charakterizuoja LTS ir jai giminingų organizacijų požiūrį į Rusijos imperializmą.

Antra vertus, trys prorusiški portalai apskelbė, jog tautininkai daugiau kalba apie Rusiją, Ukrainą, Europą, nei apie Lietuvą. Tai yra melas. LTS aktyviai dalyvavo Referendumo iniciatyvoje, kuria siekta išsaugoti Lietuvos žemę jos piliečiams ir išplėsti ateities referendumų galimybes. Savo iniciatyva siekta surengti Referendumą dėl lito išsaugojimo, ką užblokavo valdančioji politinė sistema. Su kitomis politinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis surengta talka už lietuvių valstybinę kalbą. Veikliai paremti teisėti profesinių sąjungų reikalavimai, ginant dirbančiųjų teises, pasisakyta prieš Darbo kodekso liberalizavimą. Ir tai – tik žiupsnelis iš realių tautininkų veiksmų per pastaruosius porą metų.

Tautininkams Gintarui Songailai ir Kazimierui Uokai dirbant Lietuvos Seime, atlikti šie konkretūs darbai. Dorovės srityje – paremta Nepilnamečių apsaugos įstatymo redakcija, ginanti šeimas, vaikus ir jaunimą nuo lytinių iškrypimų propagandos, taip pat – atitinkama Konstitucijos pataisa. Deja, pirmąją iniciatyvą sužlugdė dauguma konservatorių deputatų, antrąją – garsiai už dorą ir šeimą pasisakantis „tvarkietis“ Petras Gražulis. Kultūros srityje sugebėta išsaugoti valstybinį lietuvių kalbos statusą, lietuviškus vietovardžius, asmenvardžius Lietuvos piliečių dokumentuose. Socialinėje srityje pateiktas įstatymo projektas, kuriuo minimali alga sudarytų pusę vidurkio.

Rusijos tematika sudaro gal dvidešimtąją dalį tautininkų retorikos ir veiksmų tematikos, bet kai kam norėtųsi, jog šia tema būtų bent jau tylima, o dar „geriau“ – kad būtų palaikoma Rusijos pusė. Užtai bandoma diskredituoti tautininkus, pasitelkiant tiek iškreiptą tiesą, tiek akivaizdžius melus.

Vienas iš trijų pagrindinių prorusiškų portalų lietuvių kalba apskelbė, jog LTS tapati vien formaliai veikiančiai Tautininkų frakcijai Tėvynės sąjungoje – Lietuvos krikščionyse demokratuose. Taip siekiama suklaidinti skaitytojus, neva, nėra jokios savarankiškos tautiškos partijos, tiktai filialas. Dar du atitinkami portalai apkaltino tautininkus, jog šie ignoruoja kelių partijų ir visuomeninių sambūrių iniciatyvą prieš masinę imigraciją ir referendumų galimybių plėtrą.

Tiesos dėlei reiktų pasakyti keletą žodžių apie pačią iniciatyvą ir apie tautininkų poziciją. Pirmiausiai tautininkai patys pirmieji prabilo apie būsimas masinės imigracijos grėsmes, dar gerokai iki įsiplieskiant vadinamajai „pabėgėlių“ krizei, lydimai netgi smurtinių aktų. Nors prorusiški portalai skelbia, jog dėmesį pirmiausiai atkreipusi asociacija „Nacionalinis interesas“. LTS pirmą viešą akciją prieš masinę imigraciją surengė dar 2015 m. sausį, po žudynių žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje. Gegužę LTS atstovai surengė akciją prie Europos Komisijos atstovybės, prieš jos vadovo Žano Klodo Junkero planą priverstinai skirstyti imigrantus po visas Europos Sąjungos šalis. Po to viena akcija sekė kitą.

„Nacionalinis interesas“ susikūrė tik tų pačių metų vasarą ir išties energingai įsijungė į imigracijos klausimo sprendimą. Paskelbta akcija rinkti parašus, surinktas įspūdingas skaičius elektroninių ir popierinių parašų. Tautininkai visuomet teigiamai žiūri į visas geras iniciatyvas, bet pasilieka teisę spręsti, kuriose iš jų dalyvauti, priklausomai nuo jų prasmės. Šį parašų rinkimą galima vertinti kaip pusėtiną viešųjų ryšių akciją, deja, be jokios teisinės prasmės. Tokia forma, kokia jie surinkti, niekaip neįpareigoja nei Lietuvos valstybės, nei europinių institucijų tenkinti pateiktų reikalavimų.

Dabar skelbiama kita iniciatyva – jau oficialiai rinkti parašus įstatymų iniciatyvoms – panaikinti Seime priimtas teisines nuostatas, liberalizuojančias masinę imigraciją, taip pat – trigubai sumažinti referendumo surengimui reikalaujamą piliečių parašų skaičių. Skirtingai, nei pirmoji iniciatyva, ši turi politinės ir teisinės reikšmės: surinkus parašus įstatymų iniciatyvoms, Seimas privalės jas svarstyti. Vis dėlto skirtingai, nei Referendume, kuriame tautininkai aktyviai dalyvavo, šiuo atveju Seimas galės lengva ranka atmesti abu teikiamus reikalavimus.

Atsižvelgdami į daugelio aktyvių piliečių nuovargį po Referendumo ir Talkos už lietuvių kalbą, tautininkai leido sau skeptiškai pažvelgti į šios iniciatyvos tikslingumą. Rinkti parašus tam, kad Seimas juos atmestų, atrodo per didelė prabanga. Antra vertus, šioje iniciatyvoje, šalia „Nacionalinio intereso“ ir kitų visuomeninių bei politinių jėgų, dalyvauja aiškiai prorusiškas sambūris „Mūsų gretos“. To užteko tautininkams atsiriboti nuo iniciatyvinės grupės, bet šalia to – pritariant pačioms iniciatyvoms. LTS vadovybė net paskatino tiek LTS narius, tiek kitus Lietuvos piliečius pasirašyti, jei patys matys prasmę.

LTS pasirengusi bendradarbiauti su visomis patriotinėmis politinėmis ir visuomeninėmis jėgomis, bet kurioje iniciatyvoje, kurios prasmė ir tikslingumas – aiškūs. Bet LTS atsisako sietis su jėgomis, veikiančiomis prieš Lietuvos valstybės interesus, ar jos būtų iš Rytų, ar iš Vakarų. Jei dar būtų renkami parašai Referendumui, tai yra – privalomajam sprendimui, būtų galima pagalvoti. Labai tikėtina, jog šiuo atveju tautininkai būtų įsijungę, bent jau individualiai. Visgi panašu, kad patys iniciatoriai suvokia savo gebėjimų ribotumą. Ypač atsižvelgiant į faktą, kad iniciatyvinės grupės koordinatoriumi tapo žmogus, praktiškai boikotavęs ankstesniąją Referendumo iniciatyvą. Teisinosi silpna sveikata.

Su tokiais koordinatoriais sunku tikėtis net ir to, kad iniciatyvinė grupė surinks parašus. Bet duok, Dieve, jiems sėkmės. Vis šis tas. Tik vargu, ar tai turės didesnį vaidmenį, nei priešrinkiminė agitacija. Labai margos grupės, kurioje dalyvauja atviri Kremliaus šalininkai.

Dėl šios priežasties LTS siūlo žaisti atviromis kortomis. Jeigu vis tiek kalbame apie rinkimus, tai į juos ir koncentruokimės. LTS visuomet vykdydavo savo politinius įsipareigojimus. Tiek referendumų galimybių plėtra, tiek masinės imigracijos užkardymas yra LTS Programose. Jei piliečiai pasitikės, po rinkimų tai bus įgyvendinta, tiek, kiek tik tautininkai turės įtakos. Atsisakydami spekuliacijų abejotinos prasmės iniciatyvomis, tautininkai rodo savo nuveiktus darbus ir kviečia spręsti pagal juos.