Po sprendimo Vašingtone – šaltas dušas Rytų Europai

Apie tai spaudos konferencijoje Briuselyje antradienį paskelbė JAV nuolatinis atstovas prie NATO, ambasadorius Duglas Lute.

Pentagonas praėjusią savaitę skelbė, kad naujajame gynybos biudžete numatyta 3,4 mlrd. dolerių Rusijos atgrasymui ir JAV karinio buvimo stiprinimui Europoje. Dabartiniame biudžete šiam tikslui buvo skirta 789 mln. dolerių.

Tačiau JAV ambasadorius D. Lute aiškina, kad sunkioji ginkluotė bus dislokuota Vakarų Europos šalyse, remiantis dvišaliais susitarimais.

Rytų Europoje išlieka ginkluotė, kurios reikia JAV karių pratyboms Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Ji jau dislokuota ir yra naudojama vykstančių karinių pratybų metu. Tačiau, remiantis JAV ambasadoriumi, rytiniame Aljanso pakraštyje karinės pratybos taps dar intensyvesnės nei buvo iki šiol.

„Tai reiškia, kad Europoje JAV kariai dar dažniau dalyvaus pratybose. Jos bus tokios dažnos, kad Europoje mes visus metus turėsime brigados kovinę grupę, besirotuojančią iš vienos šalies į kitą pratyboms. Pavyzdžiui, šiais metais brigados kovinę grupę turime iš esmės tik pusei metų. Skyrus naują finansavimą brigada galės būti rotuojama ištisus metus. Taigi iš esmės tai padvigubina JAV indėlį“, – sako ambasadorius.

Pasak D. Lute, apie pusė lėšų iš 3,4 mlrd. dolerių bus skiriama išankstiniam sunkiosios ginkluotės dislokavimui, bet tai bus Vakarų Europoje.

„Per Šaltąjį karą mes turėjome daugybę tokių išankstinio dislokavimo vietų, kur laikėme ginkluotę, parengtą mūšiams. Tačiau kariai iš tiesų gyveno JAV. Mes dabar į viską norime pažvelgti naujai. Kovinė ginkluotė, kuri nėra skirta pratyboms, bus iš anksto dislokuota keliose Vakarų Europos šalyse ir paskirstyta atsižvelgus į kovinio vieneto sudėtį. Kodėl tai svarbu? Toks paskirstymas palengvina kovinio vieneto, kurio bazė yra JAV, judėjimą: tereikia pasiekti vieną vietą, kur yra iš anksto dislokuota ginkluotė, ir tada galima judėti į krizės vietą“, – pasakoja ambasadorius.

Anot JAV atstovo, iš anksto Vakarų Europos šalyse bus dislokuota maždaug vienai divizijai reikiama ginkluotė, kai diviziją sudaro apie 15–20 tūkst. karių.

„Mes turėsime visą sunkiosios ginkluotės komplektą: tankus, vikšrines pėstininkų kovos mašinas, įvairią artileriją, atsivešime atskirą artilerijos brigadą, kuri apima ne tik konvencinę artileriją, bet ir ilgo nuotolio raketas. Tai yra sunkioji kovinė ginkluotė, kuri, manau, bus labai teigiamai priimta NATO sąjungininkių“, – teigia ambasadorius.

Tačiau JAV atstovas pabrėžia, kad sunkiosios kovinės ginkluotės dislokavimas Vakarų Europoje neturi būti maišomas su pratyboms Rytų Europoje skirta ginkluote.

Net nesulaukęs klausimų apie Rusiją, D. Lute iškart pabrėžė, kad tai nepažeidžia 1997 m. Rusijos ir NATO santykių pagrindų akto principų, nes šis aktas leidžia egzistuojančios infrastruktūros tobulinimą.

„Visų pirma, tai nėra kažkokie dideli koviniai pajėgumai, kol jie nesujungiami su kariais iš JAV. Galiausiai, didžioji dauguma šios ginkluotės nebus Rytų Europos valstybėse, ji bus Vakarų Europoje. Taigi iš esmės tai nėra tikri pajėgumai, o geografiškai – tai ne Rytai“, – pareiškė ambasadorius.

„Ir šiaip, NATO pastaruoju metu neįsiveržė į jokią šalį, tai gynybinis Aljansas, jis toks buvo visada“, – sako D. Lute.

Klausiamas, kodėl kalbėdamas apie poreikį atgrasinti Rusiją Rytų Europoje, Vašingtonas renkasi dislokuoti sunkiąją ginkluotę Vakaruose, ambasadorius aiškino, kad Vakarų Europoje dar nuo Šaltojo karo laikų yra išlikusi reikiama infrastruktūra.

„Be to, suprantate, jei nesi tikras, kur tiksliai panaudosi ginkluotę, kur jos tiksliai reikės, tu nori išlaikyti lankstumą, kad paskui galėtum judėti įvairiomis kryptimis. Mes jos nedislokuojame Rytuose, nes nesame tikri, ar Rytuose tikrai jos prireiks. Mes norime likti lankstūs 360 laipsnių“, – sako JAV atstovas.