NATO ministrai sutarė dėl esminių žingsnių Baltijos šalių ir kitų priešakinių sąjungininkių saugumui užtikrinti. Kiekviena iš valstybių nuo Estijos iki Bulgarijos siekia, kad bet kuriuo metu joje būtų iki tūkstančio karių iš kitų NATO sąjungininkių.
„Sąjungininkų pajėgų dislokavimas yra svarbiausias elementas, siekiant įgyvendinti Aljanso karinę adaptaciją ir patikimą atgrasymą. Todėl sveikinu priimtą sprendimą dislokuoti didesnes sąjungininkų pajėgas rytinėje NATO dalyje. Mūsų siekis, kad Lietuvoje būtų dislokuotas tarptautinis batalionas“, – NATO gynybos ministrų susitikimo metu sakė Juozas Olekas.
Ministras J. Olekas pabrėžė, kad iki vasaros turėtų būti apsispręsta dėl NATO buvimo detalių ir karinės koncepcijos. Ministras taip pat akcentavo, kad Aljanso dislokuotos pajėgos turi būti pasirengusios koviniams veiksmams, integruotos su nacionalinėmis pajėgomis, pasiruošusios nedelsiant veikti agresijos atveju.
Pasak krašto apsaugos ministro, NATO turi sudaryti ilgalaikį šių pajėgų rotacijos planą. „Lietuva didina nacionalinius pajėgumus ir yra pasiruošusi suteikti visaapimančią priimančios šalies paramą sąjungininkų kariams“, – susitikime teigė ministras J. Olekas.
Rytoj, vasario 11 d., Aljanso šalių narių gynybos ministrai planuoja priimti sprendimus, siekiant pagerinti NATO atsaką į hibridines atakas ir paspartinti sprendimų priėmimo procesus. Ministrai taip pat aptars kibernetinių pajėgumų plėtrą, bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Sąjunga (ES). Ministrai įvertins priešraketinės gynybos projekto įgyvendinimą.
NATO gynybos ministrai taip pat susitiks su Aljanso išplėstų galimybių partneriais – Švedijos, Suomijos, Austrijos, Gruzijos ir Jordanijos atstovais, taip pat ES atstovais. Ministrai diskutuos kaip spręsti Rytų ir Pietų kaimynystėje kylančias saugumo problemas.
NATO-Gruzijos komisijos posėdyje ministrai apžvelgs NATO patvirtinto priemonių paketo Gruzijai įgyvendinimą ir galimybes sustiprinti esamą paramą.
