V. Visockas. Dar sykį – esu kaltas… (18)

Vytautas Visockas | slaptai.lt  nuotr.

Vytautas Visockas | slaptai.lt nuotr.

Pagaliau turime „aktualią“, dėmesio vertą knygą. Omeny turiu  Rūtos Vanagaitės rašinį apie lietuvius žydšaudžius.

Turbūt ji tikrai „aktuali ir dėmesio verta“, jeigu  visos Lietuvos televizijos ją reklamuoja, įvyko knygos pristatymas, dalyvaujant Efraimui Zurofui, Simono Viezentalio centro Jeruzalės biuro direktoriui, kurį žurnalistas Andrius Užkalnis apibūdina taip: „…tačiau tai, ką vienas iš Izraelio sūnų daro Lietuvoje (viešųjų ryšių prasme) yra taip kvaila, trumparegiška ir priešiška sveikam protui ir susitaikymui, kad man norisi ranka užsidengti veidą ir tyliai kūkčioti“.

Sunku pasakyti, kiek ta knyga yra Vanagaitės, o kiek – Efraimo Zurofo. „R.Vanagaitės knyga neabejotinai turi neįvardytų bendraautorių. Antraip ji nebūtų pasirodžiusi“ (Sergejus Kanovičius, bernardinai.lt).

Kuo paaiškinti tokį knygos populiarumą? Gal tuo „…kad jau ko ne ko, bet juodojo humoro užtaiso mūsų autorei tikrai netrūksta“ – rašo Edvardas Čiuldė (lrytas.lt).

Rusijos žiniasklaida ją populiarina net labiau negu Lietuvos televizijos ir internetiniai portalai. Rusijos ambasada Lietuvoje panoro susitikti su nepaprastai drąsia autore. Man nėra žinoma, ar toks susitikimas įvyko.

„Deja, tai yra tradicinė Kremliaus taktika – išnaudoti mūsų skaudulius savo propagandinėse kampanijose“ – sako politologas Nerijus Maliukevičius (delfi.lt).

„Mūsiškiai“– stiprios moters knyga stipriems“ (aforizmą mestelėjo knygų tinklas „Knygų Namai“). Tikrai stipri moteris, jeigu, kaip teigiama, atlaikė artimųjų pasmerkimą.

Išsamesnį straipsnį apie „Mūsiškius“ parašė Vidmantas Valiušaitis (lrytas.lt). Autorius atkreipia dėmesį į vietas, kur „rašytoja“, švelniai tariant, prasilenkia su tiesa. „Pridurti daugiau nelabai yra ko. Nebent tai, kad kai žmogus, stokodamas aritmetikos žinių, imasi aiškinti algebrą, rezultatai nebūna labai geri“, – rašo Valiušaitis.

Nebūtina knygą skaityti, ypač susipažinus su čia minėtais ir neminėtais straipsniais bei komentarais. Juk ir be Vanagaitės žinome, kad lietuvių tauta – žydšaudžių tauta, kad reikia apie tai rašyti ir kalbėti nuolat, kiekviena proga muštis į krūtinę – „esu kaltas, esu labai kaltas!“ Prezidento  Algirdo Brazausko atsirašymo prie Raudų sienos nepakanka.

Ko nereikia daryti – tai prilyginti nacizmo nusikaltimų komunizmo nusikaltimams, kaip tai daro žurnalistas Andrius Užkalnis (delfi.lt): „Jie vienodi. Ir vienas, ir kitas budelių režimas su ideologijos priedanga masiškai naikino žmones“. Vienodi, bet kai kam atrodo, kad toks lyginimas šiek tiek mažina žydų kančias.

Be to, komunizmo nusikaltėlių pavardės kartais žydiškos… Apie tai Vanagaitė savo knygoje tikriausiai neužsimena.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvos kelias, Literatūra, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *