Pagaliau turime „aktualią“, dėmesio vertą knygą. Omeny turiu Rūtos Vanagaitės rašinį apie lietuvius žydšaudžius.
Turbūt ji tikrai „aktuali ir dėmesio verta“, jeigu visos Lietuvos televizijos ją reklamuoja, įvyko knygos pristatymas, dalyvaujant Efraimui Zurofui, Simono Viezentalio centro Jeruzalės biuro direktoriui, kurį žurnalistas Andrius Užkalnis apibūdina taip: „…tačiau tai, ką vienas iš Izraelio sūnų daro Lietuvoje (viešųjų ryšių prasme) yra taip kvaila, trumparegiška ir priešiška sveikam protui ir susitaikymui, kad man norisi ranka užsidengti veidą ir tyliai kūkčioti“.
Sunku pasakyti, kiek ta knyga yra Vanagaitės, o kiek – Efraimo Zurofo. „R.Vanagaitės knyga neabejotinai turi neįvardytų bendraautorių. Antraip ji nebūtų pasirodžiusi“ (Sergejus Kanovičius, bernardinai.lt).
Kuo paaiškinti tokį knygos populiarumą? Gal tuo „…kad jau ko ne ko, bet juodojo humoro užtaiso mūsų autorei tikrai netrūksta“ – rašo Edvardas Čiuldė (lrytas.lt).
Rusijos žiniasklaida ją populiarina net labiau negu Lietuvos televizijos ir internetiniai portalai. Rusijos ambasada Lietuvoje panoro susitikti su nepaprastai drąsia autore. Man nėra žinoma, ar toks susitikimas įvyko.
„Deja, tai yra tradicinė Kremliaus taktika – išnaudoti mūsų skaudulius savo propagandinėse kampanijose“ – sako politologas Nerijus Maliukevičius (delfi.lt).
„Mūsiškiai“– stiprios moters knyga stipriems“ (aforizmą mestelėjo knygų tinklas „Knygų Namai“). Tikrai stipri moteris, jeigu, kaip teigiama, atlaikė artimųjų pasmerkimą.
Išsamesnį straipsnį apie „Mūsiškius“ parašė Vidmantas Valiušaitis (lrytas.lt). Autorius atkreipia dėmesį į vietas, kur „rašytoja“, švelniai tariant, prasilenkia su tiesa. „Pridurti daugiau nelabai yra ko. Nebent tai, kad kai žmogus, stokodamas aritmetikos žinių, imasi aiškinti algebrą, rezultatai nebūna labai geri“, – rašo Valiušaitis.
Nebūtina knygą skaityti, ypač susipažinus su čia minėtais ir neminėtais straipsniais bei komentarais. Juk ir be Vanagaitės žinome, kad lietuvių tauta – žydšaudžių tauta, kad reikia apie tai rašyti ir kalbėti nuolat, kiekviena proga muštis į krūtinę – „esu kaltas, esu labai kaltas!“ Prezidento Algirdo Brazausko atsirašymo prie Raudų sienos nepakanka.
Ko nereikia daryti – tai prilyginti nacizmo nusikaltimų komunizmo nusikaltimams, kaip tai daro žurnalistas Andrius Užkalnis (delfi.lt): „Jie vienodi. Ir vienas, ir kitas budelių režimas su ideologijos priedanga masiškai naikino žmones“. Vienodi, bet kai kam atrodo, kad toks lyginimas šiek tiek mažina žydų kančias.
Be to, komunizmo nusikaltėlių pavardės kartais žydiškos… Apie tai Vanagaitė savo knygoje tikriausiai neužsimena.
Puikus ir teisingas straipsnis. Zurofo patologinė neapykanta lietuviams, sunaikins jį patį….., nes po kiek laiko visa juoda energija sugrįžta pas jos “šeimininką”…. Tai tinka visiems ir visoms, kurie visaip stengiasi įtikti šeimininkui…..
Nesunaikins, nesunaikins. Tai jam pagrindinę duonelę pelno.
Būtent! Beje, nereikia pamiršti ir antrojo “saldžiosios porelės” partnerio – cazzo (ar kažkaip panašiai – painiojuosi su tom žydiškom pavardėm :)) – anas irgi iš tos pačios “duonelės” košerinius taukus auginasi. 😉
Gal ir negalima lyginti nacizmo ir komunizmo, o, tiksliau, stalinizmo nusikaltimų, bet žudė nekaltus žmones ir vieni, ir kiti. Klausimas, kurie daugiau nužudė. Manau, kad stalinistai nužudė daugiau. Tik stalinistai laimėjo prieš nacistus, o nugalėtojai, kaip sakoma, neteisiami… Taigi.
“Klausimas, kurie daugiau nužudė.” – Juokaujat? Palyginus su “dėde Džo”, Adolis turėtų apsiverkti ir susigėdęs slėptis tamsiame kampe. 🙂
Beje, įdomi statistika: http://www.scottmanning.com/content/communist-body-count/
Ten yra nuoroda ir į Adolio chebros “nuopelnus”.
Neturiu teisės kaltinti,- nepriklausau zuroffų kompanijai. Galiu tik abejoti, klausti…
Bolševikų ir komunistų nusiklatimams – mąstui vargu ar prilygsta nacizmas, nes jis ir veikė trumpiau. Be to nacizmas ir sukurtas buvo tam, kad sunaikinti bolševizmą – komunizmą – tai antipodas sukurtas bolševizmo siautėjimo išdavoje. Aišku, bolševikai savo žudymus įvilko į socialinių klasių kovą, vadinasi jie buvo gudresni, nes socialinių klasių, tautų naikinimas nebuvo įtrauktas į genocido sąvoką, nes teisinį APIBRĖŽIMĄ 1948 M. KŪRĖ TIE PATYS BOLŠEVIKAI- KOMUNISTAI.
Lietuviams valdant Lietuvą, jokio priešiškumo žydams nebuvo, jie sugyveno taikiai.
O man atrodo, kad ir su viena Rūta, ir su kita Rūta, ir su laikraščiais, kariaujančiais Rusijos informacinius karus Lietuvoje… prieš Lietuvą – viskas aišku. Kas panaudoja kasmet tuos 600 tūkstančių eurų, “šeimininko” skiriamų
Lietuvos žiniasklaidai. JUk pagal planą – visi pinigai turi būti įsisavinti. Manau, dar ne tiek ir ne tokių rūtelių išgirsime… ir ne tokių dalykų “sužinosime”, juk planai – tai penkmetiniai, dar nesibaigia… Todėl nereikia pykti. Žmonės gi nori gyventi, kad ir pilvui ir papilvei … būtų malonu. O tam juk reikia didelių pinigų. Todėl ir tarnauja “šeimininkui”. O vertybės? Ar gi šita kategorija žmonių turi kažkopkias vertybes, idealus…. Žmogus neturintis ir nepripažįstantis tėvynės ir pareihgos jai – tai taik aukščiausios išsivystymo pakopos gyvūnas, kuriam reikia gerinti tik savo niekingą zoolgonę egzistenciją. Pagarbiai. O.V.Vilnius, 2016.02.05
Suprantantiems rusiškai.
Po Spalio perversmo, ar ne 1934 m., užsilipo partijos „atstovas ryšiams” ant pakylos ir šaukia Piterio aikštėje gausiai susirinkusiai miniai:
– Товарищи, вчера враги революции вероломно убили товарища Кирова!
Mikrofonų nebuvo, žmonių jūra ošia, iš tolesnio aikštės kampelio neišgirdusieji perklausia:
– Кого, кого убили?
– Товарищи, вчера враги революции вероломно убили товарища Кирова!
Dabar iš kitos aikštės vietos atskrieja:
– Кого, кого убили?
– Товарищи, вчера враги революции вероломно убили товарища Кирова!
Tada iš kitos aikštės vietos tas pat klausimas atskrieja:
– Кого, кого убили?
– Товарищи, вчера враги революции вероломно убили товарища Кирова!
Ir taip daugybę kartų iš didžiulės aikštės, tai iš šen, tai iš ten vėl ir vėl vis tas pat, į neviltį varantis klausimas:
– Кого, кого убили?
Į kurį vėl ir vėl iki užkimo tas pat , tik vis labiau pyktį keliantis atsakymas… Kol galiausiai ištrūko, ko ir reikėjo tikėtis:
– Кого надо, того и убили !
………………
Pono Z. įmonės smegenų centras turėtų pagalvoti, ką daro, kad jų metodai nesukeltų priešingo rezultato, kad galiausiai patys netaptų apkaltinti nesantarvės kurstymu…
Na, už dideles “babkes” galima ir pakurstyti. O už labai dideles “babkes” galima net ir labai pakurstyti.
Kažkur skaičiau pajuokavimą, kad antisemitizmas neturi didelių perspektyvų, nebent jei tuo užsiims koks apsukrus žydas. Tai va – ir užsiima, ir gyvena iš to.
Niekšiška knyga. Ji būtų verta, jeigu greta sustatytų ir mūsiškius teisuolius. Juk dar velionė Gajauskaitė paskelbė straipsnį, kad Lietuva užima garbingą antrą vietą pasaulyje pagal žydus gelbstinčių žmonių skaičių atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Kyla abejonių ir dėl žydšaudžių kiekį . Jau vieną kartą tokia išpūsta statistika buvo paskelbta vienoje tokioje knygoje Lietuvoje. Mat buvo rasti tvarkingi nacių “algalapiai”, kiek išmokėta šioms atmatoms pinigų už “nuopelnus”. Tad tuometinis autorius sudėjo visus sąrašus, neatkreipęs dėmesio į tokią smolkmeną, jog pavardės kartojasi. O dar kartą peržiūrėjus tuos sąrašus, gauta, kad tokių tebuvę 200 šimtai, o ne pora tūkstančių, kaip rašyta tuomet knygoje, irgi pretendavusioje į tiesą. Nesuprantami tik tokie dalykai, kodėl tyli išgelbėtieji žydai ir jų palikuonys, kodėl nerodoma Teisuolių alėja su vos ne tūkstančiu lietuviškų pavardžių?
Ir tai tik tų pavardės, kas vienu ar kitu būdu buvo paviešinti.
“kodėl tyli išgelbėtieji žydai ir jų palikuonys”- nes apsimoka. 😉
Šaunuolis!
Tačiau straipsnio autorius kalba vis vien kažkaip atsargokai, aptakokai. Matyt tos rašytojos bobos ar baltarankio Zuropo prisibijo ?
Čia, žiūriu, jau ir komentarą trina. Na, na.
Jau turbūt ir šitas siraipsnis Alko išcenzūrintas ?
Trėmimai – raudonųjų nacių „išradimas”, pigus masinių žudymų būdas. NKVD – KGB (50 proc. žydų tautybės vadovų) – raudonieji naciai, nužudė šimteriopai daugiau nekaltų žmonių nei rudieji naciai. Žydų tautybės lietuvšaudžiai klastingai kaip priedangą naudoja antisemitizmo propagandą – klastingi kaltinimai antisemitizmu, nutylint žydų tautybės „raudonųjų nacių“ vykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą, yra nusikaltimas, baudžiamosios teisės objektas. Raudoniesiems naciams, zurofams, riboto proto ir sąžinės vanagaitės yra būdas šmeižti Lietuvą, slėpti siaubingus raudonųjų nacių nusikaltimus. Tokia „simbiozė“ galima, nes iki šiol raudonųjų nacių, nusikaltimai, masiškai žudant Lietuvos gyventojus, lietuvių tautos genocidas, neįvardinti Lietuvos teisme.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.