Spaudos konferencija „Grąžinkime Tautai nacionalinį transliuotoją“ (tiesioginė transliacija, video) (48)

Romualdas Povilaitis, Povilas Gylys, Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Romualdas Povilaitis, Povilas Gylys, Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 1 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ spaudos konferencija „Grąžinkime Tautai nacionalinį transliuotoją“.

Spaudos konferencijoje dalyvavo frakcijos seniūnas Petras Gražulis, Seimo narys prof. Povilas Gylys ir Lietuvos žmogaus teisių  gynimo asociacijos pirmininkas dr. Romualdas Povilaitis.

Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA.

Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima buvo užduoti internetu.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Prof. P. Gylys alkas.lt redakcijai sakė, kad šią spaudos konferenciją surengti paskatino sausio 29 d. išplatintas Lietuvos žmogaus teisių gynėjų susibūrusių į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą  (LŽTKC) kreipimasis „Dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų“.

Prezidentei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Seimo frakcijoms, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai adresuotame kreipimesi žmogaus teisių gynėjai reiškia susirūpinimą, kad Lietuvos radijas ir televizija (LRT) riboja Lietuvos piliečių teisę laisvai reikšti įsitikinimus.

Kreipimesi rašoma: „LRT rengiamose ir transliuojamose programose bei laidose įsigali šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą proteguojamų politinių pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai daugiau laiko eteryje, o kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose“.

Kreipimosi autoriai nurodo tokio LRT vadovybės elgesio pavyzdžius. Primenama, kad LRT ignoruodama Referendumo įstatymo nuostatas nesuteikė pakankamai laiko referendumo  dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvinei grupei naudotis LRT eterio laiku. Kaip nedemokratiško ir ribojančio žodžio laisvę LRT elgesio pavyzdį kreipimosi autoriai nurodė ir 2015 m. birželio 17 d. laidą „Dėmesio centre“. Tuomet į debatus dėl nelietuviškų vardų ir pavardžių  rašybos buvo pakviesti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK)  pirmininkė Daiva Vaišnienė ir trys jos oponentai, o pats laidos vedėjas, pasak kripimosi autorių, ne tik skyrė daugiau laiko pasisakyti oponentams bet ir pats buvo nešališkas juos palaikydamas…

Alkas.lt, A. Rasakeviiaus nuotr.

Alkas.lt, A. Rasakeviiaus nuotr.

Primenama, kad nuomonių laisvę ribojančios nuostatos LRT programų rengėjai laikėsi ir Seime svarstant greitųjų vartojimo kreditų įstatymo pataisas. Teigiama, kad į LRT laidas išsakyti nuomonę dėl minėto įstatymo projekto tariamos žalos verslui buvo kviečiami finansinio verslo bendrovių atstovai, o jų oponentams, ekonomistams ir įstatymo pataisų rengėjams, ginantiems viešąjį interesą, tokia galimybė nebuvo suteikta.

Pasak kreipimosi autorių analogiškai LRT programų rengėjai elgėsi VRK įregistravus visuomenininkų Iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ įstatymo projektą dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo. LRT ir šiuo atveju ribojo arba pateikė šališką informaciją, rašoma kreipimesi.

Kreipimesi taip pat teigiama, kad LRT programų rengėjų bei vedėjų šališkumas pasireiškė ir svarstant Lietuvos socialinio modelio (Darbo kodekso) projektą. Tuomet LRT laidose „daugiausia eterio laiko buvo skiriama Laisvosios rinkos instituto ir kitų kraštutiniai liberalių pažiūrų bei „tradicinių“ profesinių sąjungų atstovų pasisakymams“, o bendruomeniškumą, socialinį solidarumą ir kitas visuomenines vertybes deklaruojančių organizacijų atstovai į laidas nebuvo kviečiami.

Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad LRT programų bei laidų rengėjų nuostata riboti objektyvios informacijos sklaidą ypač aiškiai pasireiškė 2016 m. sausio 9 d. Vilniaus Forumo – konferencijos „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių grėsmių akivaizdoje“ metu. „LRT šio renginio demonstratyviai nepastebėjo, neinformavo apie tai visuomenės“ – rašoma LŽTKC kreipimesi.

Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo, įvairių pažiūrų ir įsitikinimų sklaidos suvaržymų tenka LRT tarybos nariams ir prašo, kad Seimas, jo frakcijos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pareikalautų iš LRT tarybos tinkamai vykdyti Įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, kad „nacionalinis transliuotojas garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių žodžio ir informacijos laisvę bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintas demokratijos, objektyvumo, pažiūrų įvairovės ir įsitikinimų bei nešališkumo nuostatas“.

Šį kreipimasis pasirašė:  Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vardu –  Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių  gynimo asociacijos vardu –  Romualdas Povilaitis,  Piliečių gynybos paramos fondo vardu –  Stasys Kaušinis,  Lietuvos Helsinkio grupės vardu –  Stasys Stungurys ir Nepartinio demokratinio judėjimo vadovas –  Krescencijus Stoškus.

Savo pritarimą kreipimuisi raštiškai patvirtino  akademikas prof. Antanas Buračas (Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos garbės pirmininkas, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys), prof. habil. dr. Bronius Genzelis (Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, prof. dr. lvydas Pauliukevičius  (Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys).

Protesto akcija prie LRT, 2012 06 19 | Alkas.lt nuotr.

Protesto akcija prie LRT, 2012 06 19 | Alkas.lt nuotr.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *