Kaip vykdoma vandens paukščių apsauga jūroje? (1)

Atsitiktinai sužvejoti paukščiai | J. Morkūno nuotr.

Gamtininkai visoje Lietuvoje atlieka žiemojančių paukščių apskaitas. Didžiausios vandens paukščių sankaupos aptiktos Baltijos jūroje, jų gausa dar bus vertinama. Tačiau nuo rudens, kai iš šiaurės atskridusios antys ir narai ėmė telktis priekrantės zonoje, vėl padažnėjo šių paukščių žuvimo žvejų statomuosiuose tinkluose žuvusių paukščių atvejai. Per praėjusį rudenį iš dešimties žvejų,  gauta daugiau nei 80 žuvusių paukščių, šiemet šie duomenys dar tik kaupiami.

Lietuvos ornitologų draugijos  specialistams, dirbantiems su vandens paukščių priegauda jūroje, žiemos periodas yra pats darbymetis. Vykdant SEGRE fondo finansuojamą LOD ir „Birdlife International“ bendrą projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje“, visą rudens ir žiemos laikotarpį ornitologai kartu su žvejais bando pagal mokslininkų rekomendacijas pagamintus specialius modifikuotus statomus tinklus, kurie gali sumažinti jūrinių paukščių žuvimą.

Lietuvos ornitologų draugija pagamino ir žvejams išbandymui davė 84 modifikuotus tinklaičius, ant kurių buvo pritvirtinti specialūs tinklų matomumą didinantys sintetinės medžiagos kvadratai. Negalutiniais duomenimis, modifikuoti tinklaičiai padėjo sumažinti paukščių priegaudą žvejybos įrankiuose iki 20 proc. Tai gali būti pirmieji pasiekimai mažinant paukščių žūtis tinkluose.

Besitęsiant žiemai ir toliau renkami duomenys apie paukščių priegaudą ir apie modifikuotų tinklaičių įtaką žuvies laimikio sugavimui. Todėl tik žiemos pabaigoje galėsime tiksliau įvertinti paukščių priegaudos mastus Lietuvos pakrantėje.

Lietuvos ornitologų draugija yra numačiusi išbandyti ir kitų paukščių atbaidymo priemonių, tvirtinamų ant žvejybinių tinklų. Kuo daugiau tinklų vizualizacijos priemonių bus išbandyta, tuo tiksliau bus galima įvertinti jų efektyvumą mažinant paukščių priegaudą.