Žagarė 2015 metais buvo sėkminga kultūros sostine (0)

Mindaugas Balciunas - Zagares regioninio parko direkcijos vadovas

Mindaugas Balčiūnas – Žagarės regioninio parko direkcijos vadovas | rengėjų nuotr.

Žagarės, Lietuvos kultūros sostinės, skrydis buvo sėkmingas. Per 2015-us metus miestą jau aplankė daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių, atvykusių iš visų pasaulio žemynų, išskyrus Antarktidą, kurioje pagrindiniai gyventojai  pingvinai. Tačiau didžiausias pasiekimas Žagarės regioninio parko direkcijos, kuri buvo pagrindinis Kultūros sostinės smagratis, vadovo Mindaugo Balčiūno teigimu, kad į renginius įsijungė visos įstaigos, organizacijos, išplėtota savanorystės idėja ir patvirtinta mintis, kad mažas taip pat gali būti didelis.

Kalbinamas Žagarės regioninio parko direkcijos vadovas Mindaugas Balčiūnas. 

Tikslas – garsinti Žagarės veidą

Lietuvos Kultūros sostinė – Žagarė. Toks titulas daug kam iš didelių miestų gal kėlė lengvą šypseną. Kaip Jums  atrodo – pavyko?

– Mūsų tikslas buvo garsinti Žagarės vardą, parodyti, kad gyvenimas vyksta ne tik Lietuvos centre Vilniuje. Manau, tai padarėme. Graži Kultūros ministerijos iniciatyva Kultūros sostinės projektu suteikti matomumą regionams, geografiškai perkelti kultūrinį svorį. Netrukus titulą perduosime Žemaitijos regionui – Telšių miestui.

Kaip Kalėdos sutelkia gimines, taip Kultūros sostinė sujungė vietos bendruomenes, įstaigas.  Per metus surengta 130 renginių, tačiau dalis jų, kaip Vyšnių, Fringe festivaliai, Teatrų šventė, Žydų kultūros dienos, buvo sudėtiniai – su parodomis, performansais, edukacijomis, koncertais, konferencijomis. Suskaičiavę juos kaip atskirus renginius, gavome įspūdingą skaičių – 273.

Į Žagarę persikėlė svarbiausi rajono renginiai iš Joniškio: Meno šventė su tūkstantiniu šokėjų, dainininkų ir muzikantų būriu, respublikinė Adomo Varno vardo tapybos darbų paroda ir kita.

Kokius reikšmingiausius renginius ar metų įvykius išskirtumėte? Kas Jums, ne kaip regioninio parko direktoriui, bet kaip žmogui, dalyviui, arčiausiai širdies?

– Nenorėčiau kažko išskirti. Renginio kokybę lemia ne dalyvių skaičius, bet nuoširdumas, paprastumas, bendravimas, išliekantys žmonių sąmonėje.

Man asmeniškai, kaip medžiotojui, labai artima buvo  Medžiotojų ir žvejų trofėjų paroda su beveik 1200 eksponatų, sulaukusi pačios draugijos gero įvertinimo, apie 30 tūkstančių lankytojų, aprašyta užsienio medžioklės žurnaluose. Ji įvertinta kaip viena geriausių šalyje, nors būta parodų ir Vilniuje, Trakuose bei kituose šalies miestuose.

Po parodos nemaža dalis eksponatų liko ir puošia dvaro rūmus, taip papildydami jų istoriją. Juk dvarininkas Naryškinas buvo medžiotojas.

Išplėtota savanorystės idėja

Kas buvo didieji renginių organizatoriai, talkininkai? Teko juose matyti nemažai savanorių.

– Vienas kolektyvas niekaip nepajėgtų visko padaryti, pakelti didžiulio krūvio. Mums geranoriškai padėjo rajono ir Žagarės kultūros įstaigos, mokyklos, visuomeninės organizacijos, seniūnija.

Per Kultūros sostinės metus išplėtojome savanorystės idėją, kuri regioninio parko direkcijoje pradžią įgavo gal prieš septynerius aštuonerius metus, kai sulaukėme pirmųjų jaunų savanorių iš užsienio.

Šiemet į savanorystės veiklas įsitraukė daug vietos gimnazijos esamų ir buvusių mokinių. Štai, viešint Europos mažųjų miestelių chartijos atstovams iš 28 šalių, jie svečius globojo, teikė informaciją, buvo vertėjais, talkino visur, kur reikėjo prisidėti papildomoms jėgoms: panešti, pakrauti, iškrauti.

Seniau regioninio parko direkcijoje praktiką atlikę studentai taip pat skambino siūlydamiesi padėti savaitę ar dvi per vasarą.

Visada atskubėdavo dvaro rūmuose savaitgaliais pabudėti, ekskursijas priimti, konsultuoti atvykstančius lankytojus mūsų kraštotyrininkas Juozas Kazlauskas, Ina ir Vidas Sakalauskai, Vytautas Pakatilius, būrys kitų suaugusių savanorių.
Kultūros sostinė tapo išbandymu ir mūsų nedidelio kolektyvo nariams, kurie dirbo viršvalandžius vakarais ar savaitgaliais per renginius ir po jų valydami patalpas. Tai – irgi savotiška savanorystė, nes už papildomą darbą jiems nebuvo mokama.

200 tūkstančių lankytojų

– Kultūros sostinės metais būta ne tik gausu renginių, bet ir ekskursijų bei pavienių žmonių, norėjusių pažinti Žagarės dvarą, miestą ir jo apylinkes, apsilankyti Mūšos–Tyrelio pelkėje ir ten pražingsniuoti ilgiausiu Lietuvoje beveik keturių kilometrų lentiniu taku…

– Renginiuose per šiuos metus iki rugsėjo (paskutiniai duomenys dar skaičiuojami – aut. past.) apsilankė daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Vien Vyšnių festivalyje jų tradiciškai sulaukėme nuo 30 iki 40 tūkstančių. O kartu su ekskursijomis skaičius siekia daugiau kaip 200 tūkstančių.

Į Žagarę atvyko svečių iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, ten, kaip žinia, žmogų sunku būtų rasti (juokiasi – aut. past). Žydų kultūros dienose dalyvavo žmonės iš Australijos, Amerikos, Afrikos. Europoje turbūt nėra šalies, iš kurios nebuvo atvykėlių.

Kultūros sostinė turbūt sulaukė netikėtų, išskirtinių dovanų?

– Tikrai taip. Didelės dovanos: šviesaus atminimo gydytojo docento Viktoro Zažeckio medžioklės trofėjų kolekcija, šviesaus atminimo Prezidento Algirdo Brazausko artimųjų dovanoti jo sumedžioto elnio ragai.

Nepamirštama grupės „Smokie“ viešnagė ir jos narių palikti autografai Kultūros sostinės dvaro lankytojų knygoje. Daug įvairių suvenyrų, paskutinis – gruodį Lietuvos kalnakasių profesinės šventės, surengtos Žagarėje, simbolis – titnagas.
Per metus daugelis dovanojo fotoalbumų, knygų, pažintinių leidinių. Planuojame 2016 metais įrengti bibliotekėlę, nes nenorime laikyti jų, atitvertų nuo visuomenės akių. Nekonkuruosime su Žagarės miesto biblioteka, tai daugiau specifinė literatūra.

Paskutiniai akcentai

Viskas atrodo labai gražu. O buvo, kad nepasisekė?

– Buvo. Turėjome planų spalio mėnesio renginius organizuoti vien iš rėmėjų lėšų, tačiau jų nesurinkome, kiek reikėjo. Galbūt  potencialiems rėmėjams pasirodė netinkamas metas, gal kitos priežastys.

Todėl fejerverkų šou „Žagarės fejerija“, turėjusi vykti ant Žvelgaičio kalno ir nušviesti miestą spalį, perkelta į Lietuvos kultūros sostinės uždarymo šventę gruodžio 19-ąją. Tądien vyks kalėdinė mugė, dalyvaus Žagarės krašto menininkai, Šiaulių kultūros centro šokių ansamblis „Želmenėliai“, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ solistė Aurelija Čižauskaitė, Šiaulių dramos teatro aktorė Monika Šaltytė, žemaitiškos muzikos grupė „Auksa žovis“, Žagarės meno mokyklos auklėtiniai ir mokytojai, šventės dalyvius džiugins šviečiantis ir grojantis „Coca cola“ Kalėdų karavanas. Renginį režisuos Žagarės kultūros centras.

Išties net keista: prieš metus su nerimu į savo rankas perėmėme Lietuvos kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį, o dabar jį perduosime telšiškiams. Geros jiems kloties!

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *