Gruodžio 3 d. švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva įteikė mokslo premijas penkiems užsienio lietuviams. Taip siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.
2015 m. užsienio lietuviams skiriamas mokslo premijas gavo Vokietijoje gyvenantis istorikas Vincas Bartusevičius, psichologas Linas A. Bieliauskas iš JAV bei trys fizikai – Ispanijoje dirbantis Kęstutis Staliūnas, Darius Čeburnis iš Airijos ir JAV gyvenantis Remigijus Gaška. Keturi iš penkių premijos laimėtojų gimė ir savo mokslinį kelią pradėjo Lietuvoje.
„Visuomet smagu sveikinti užsienyje dirbančius savo srityse pasižymėjusius lietuvius mokslininkus, aktyviai palaikančius ryšius su gimtine. Juos galima vadinti dvigubais ambasadoriais – jie ne tik reprezentuoja Lietuvą tarptautinei mokslo bendruomenei, bet ir padeda kolegoms įsijungti į tarptautinius mokslo tinklus“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Kaip pabrėžė ministrė A. Pitrėnienė, į užsienį išvykusių mokslininkų pagalba ir iniciatyva Lietuvoje kuriami tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai, studijų vizitai, užmezgami ryšiai su užsienio mokslo centrais, steigiamos stipendijos, dovanojama mokslinė įranga, grąžinami archyvai.
Istorikas Vincas Bartusevičius 1981 m. Vokietijoje, Hiutenfelde įsteigė Lietuvių kultūros institutą su lituanistine biblioteka ir lietuvių archyvu. Institute sukaupta medžiaga sudaro pagrindą išeivijos istorijos tyrinėjimams. 1999 m. disertaciją apgynęs Vilniaus universitete, V. Bartusevičius 2012 m. išleistame veikale „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945-1951“ pateikė išsamų vaizdą apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą ir veiklą pokario Vokietijoje. Aktyviai dalyvauja Vokietijos lietuvių bendruomenės veikloje.
Puslaidininkių fizikos specialistas Remigijus Gaška – pirmosios pasaulyje monografijos apie kietakūnį apšvietimą bendraautoris. R. Gaška 1988 m. Vilniaus universitete įgijo fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnį, o Veino valstybiniame universitete JAV 1996 m. apgynė elektros inžinerijos disertaciją. Nuo 1999 m. vadovauja savo įkurtai elektroninių technologijų įmonei. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kolegomis, už puslaidininkių studiją kartu su Lietuvos bendraautoriais 2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Įsteigė vardinę premiją už geriausius VU fizikos bakalauro darbus.
200 tarptautinio lygio mokslo straipsnių autorius, Katalonijos politechnikos universiteto profesorius Kęstutis Staliūnas 2001 m. įgijo habilituoto daktaro laipsnį taip pat Vilniaus universitete. Aktyviai propaguoja fizikos mokslo naujoves, su Lietuvos kolegomis vysto naujas idėjas, kartu vykdo tarptautinius projektus, konsultuoja jaunuosius Lietuvos mokslininkus, bendradarbiauja su Lietuvos aukštųjų technologijų pramone.
Mičigano universiteto psichologijos profesorius Linas A. Bieliauskas, vadovaujantis Amerikos klinikinės neuropsichologijos akademijai, daktaro mokslo laipsnį įgijo Ohajo universitete. Aktyviai bendradarbiauja mokslo asociacijų veikloje. Daugiau nei 20 metų bendradarbiauja su Baltijos šalių psichologais. Lietuvoje tęsia savo tėvo – taip pat psichologijos profesoriaus, buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko Vytauto Bieliausko – tradiciją: skaito paskaitas, konsultuoja psichologinio įvertinimo priemonių kūrimo srityje, dalyvauja bendruose tyrimuose.
Vienas iš Airijos lietuvių bendruomenės kūrėjų fizikas Darius Čeburnis yra tarp labiausiai pasaulyje cituojamų geomokslininkų. Fizikos disertaciją 1997 m. apsigynęs Lietuvoje, Fizikos institute, D. Čeburnis nuo 2001 m. dirba Nacionaliniame Airijos universiteto Golvėjuje. Su Lietuvos bendraautoriais 2012 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijoje Futura Scientia, propaguojančioje vakarietišką patirtį siekiant tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo.
Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau devinti metai. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai.
Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 3800 eurų.
Mokslo premijų laimėtojai prisistato visuomenei skaitydami viešas paskaitas:
Gruodžio 1 d. 15 val. Remigijaus Gaškos paskaita „Plačiajuosčiai III-V grupių puslaidininkiai: mokslas ir technologija“. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro Didžioji konferencijų salė (Saulėtekio al. 5, Vilnius).
Gruodžio 2 d. 13 val. Dariaus Čeburnio paskaita „Jūrinis aerozolis ir planktono mirties šokis“. Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos instituto salė (A. Goštauto g. 11, Vilnius).
Gruodžio 4 d. 11 val. Kęstučio Staliūno paskaita „Savaiminių darinių radimas ir jų valdymas periodinėmis moduliacijomis“. Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto salė (432 kab., A. Goštauto g. 12, Vilnius).
Gruodžio 4 d. 18.15 val. Lino Bieliausko paskaita „Naujausi duomenys apie pažinimo pokyčius senstant“. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorija (Universiteto g. 9, Vilnius).
Gruodžio 8 d. 13 val.Vinco Bartusevičiaus paskaita „Vokietijos politika Lietuvos atžvilgiu 1949-1991 metais“. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorija (Universiteto g. 7, Vilnius).
