Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Mokslininkų nerimas: Kaip greitai sukursime antžmogių rasę? (video)

www.technologijos.lt
2015-11-30 07:45:41
1
Genetiškai modifikuoti bigliai | technologyreview.com nuotr.

Genetiškai modifikuoti bigliai | technologyreview.com nuotr.

genetiškai modifikuoti bigliai_technologyreview.com
Genetiškai modifikuoti bigliai | technologyreview.com nuotr.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie genų inžineriją, mokslininkai neslepia, kad stovime ant genų revoliucijos slenksčio. Revoliucijos, kuri gydys dabar mirtinas ligas, veis naujas gyvūnų ir augalų rūšis. Tačiau kodėl mokslininkai taip sunerimę?

Genų inžinerija plačiąja prasme nėra naujas reiškinys – žmonės jau daugybę metų išvedinėja naujas veisles. Tačiau dabar situacija keičiasi.

Genomo keitimo techniką CRISPR/Cas9 (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) mokslininkai pirmą kartą panaudojo prieš kelis metus, rašo cell.com. CRISPR/Cas9 gali greitai ir pigiai pakeisti, ištrinti ar papildyti ne tik augalų ir gyvūnų, bet ir žmonių genus.

Pasaulio mokslininkai CRISPR/Cas9 jau panaudojo daugybėje sričių: nuo pelėsiui atsparių kviečių iki vėžio ląstelių plitimo sustabdymo. CRISPR/Cas9 mokslinės fantastikos filmuose rodomus scenarijus gali paversti realybe: laboratorijose kuriami antžmogiai ir mutantai, biologiniai ginklai, nukreipti prieš konkrečią rūšį ir pan., rašo wired.com.

Prieš savaitę „Scientific American“ pranešė apie vieno Kinijos provincijos instituto naujausią „projektą“ – sukurta avis, turinti didesnę raumenų masę ir ilgesnį kailį. Šis įvykis, kaip nė kuris kitas, išprovokavo diskusijas ne tik tarp mokslininkų, bet ir visuomenėje. Labiausiai nerimaujama dėl to, kad netrukus bus imta manipuliuoti ir žmogaus genais.

Kinijos valdžia ir nacionaliniai mokslo institutai pabrėžia, jog genų inžinerija yra vienas pagrindinių šalies mokslo prioritetų; ypač su CRISPR/Cas9 technika susijusiems projektams skiriami milijonai dolerių. Spalio mėn. Kinijos mokslininkai paskelbė ir apie genetiškai modifikuotus biglius, kurie būtų daug raumeningesni negu jų pirmtakai.

Tačiau Kinija nėra vienintelė. Tiek Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) genų inžinerijai skiriama vis daugiau dėmesio. CRISPR/Cas9 yra iki šiol tiksliausia ir pigiausia genų inžinerijos technika. „Anksčiau turėjome stalinį peilį, dabar turime skalpelį“, –  CRISPR metodą apibūdina Niujorko universiteto Medicinos mokyklos bioetikos profesorius Artūras Kaplanas (Arthur Caplan).

„Anksčiau genų inžinerija buvo itin sudėtingas procesas. CRISPR gali nesunkiai naudoti žmogus, turintis bakalauro laipsnį ir kelis tūkstančius dolerių“, – priduria Henkas Grilis (Hank Greely) iš Stanfordo universiteto.

Priešingai nei kitos technikos, CRISPR atlikti pokyčiai genuose gali persiduoti kitoms kartoms. Antai mokslininkai bando sukurti uodą, kuris būtų atsparus maliarijai ir dėtų mažiau kiaušinėlių. Dėl tokių, atrodo, žmonėms naudingų pokyčių gali išnykti visa rūšis. Jeigu išnyks uodai, paskui juos seks ir jais besimaitinantys šikšnosparniai.

A. Kaplanas pasakoja, kai pirmą kartą perskaitė straipsnį apie CRISPR, suprato, kad tai geruoju nesibaigs. „Suvokiau, kad bioetika taps dar svarbesne negu iki tol“, – tikina jis. Vienas diskusijas keliančių klausimų yra tai, kada bus pradėta manipuliuoti žmogaus genais? Kada kursime genetiškai modifikuotų žmonių kartą?

Šioje srityje taip pat aktyviai reiškiasi Kinija. 2015 m. balandį Sun Yat-Sen universiteto mokslininkai išpublikavo straipsnį, kuriame pranešė, jog, panaudoje CRISPR technologiją, sukūrė žmogaus embrioną, kuriame buvo ištrintas genas, susijęs su kraujo ligomis.

Sukurti embrionai buvo konfiskuoti iš ją sukūrusios klinikos, taigi eksperimentas nebuvo įvykdytas iki pabaigos. Tačiau tai parodė, kiek nedaug trūksta iki žaidimo žmogaus genais.

„Visi kalba apie ligų gydymą ir naujų gyvūnų, augalų rūšių kūrimą. Tačiau pagalvokite, kaip stipriai žmonės suinteresuoti, kad jų vaikas patektų į gerą darželį ar mokyklą. Pagalvokite, kaip jie elgsis, kai turės galimybę pakeisti būsimos atžalos genus taip, kad jis be vargo galėtų, pavyzdžiui, patekti į Harvardo universitetą. Tai neįvyks jau kitais metais, bet tikrai labai greitai“, – tikina A. Kaplanas.

Nors dabar genų inžinerija naudojama daugiausiai praktiniais sumetimais – tam, kad būtų išgydytos ligos, ūkininkai galėtų parduoti daugiau mėsos ar grūdų, tačiau jau dabar Kinijos institutai planuoja pradėti pardavinėti mažytes genetiškai modifikuotas kiaules.

Mokslininkai tikina, kad ateityje galėsime sukurti ir vienaragių ar į dinozaurus panašių vištų („vištozaurų“) ir t. t.

Kaip A. Kaplanas neseniai rašė savo straipsnyje „Embo Reports“, pasaulyje beveik nėra jokių reguliacijų, kurios kontroliuotų genų inžinerių veiklą. Taigi mokslininkai gali eksperimentuoti nevaržomi.

Tiesa, situacija gali keistis. Gruodžio 1 d. JAV Mokslų akademija rengia tarptautinę konferenciją, kurios metu bus aptariamos mokslinės, etinės ir politinės genų inžinerijos aktualijos, susijusios su CRISPR metodu.

Tačiau A. Kaplanas abejoja, ar artimiausiu metu gali atsirasti kokių suvaržymų. „Tam, kad tai nutiktų, turi įvykti rimta katastrofa. Kitaip visi tiesiog lauks, kas gali įvykti“, – sako jis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“: Kaip astronautai 5 kartus taisė „Hubble“ kosminį teleskopą? (video)
  2. Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai
  3. VU Biotechnologijos instituto mokslininkų gaminiai pasaulinėse rinkose
  4. „Mokslo sriuba“: Ar genetiškai modifikuotas maistas yra saugus? (video)
  5. „Mokslo sriuba“: Mokslinė informacija – už dyką? (video)
  6. Prasideda trečiasis „Mokslo sriubos“ sezonas! (video)
  7. Marsaeigio „Curiosity“ misija. Ką naujo sužinojome apie Marsą? (video)
  8. Naujoviškas apšvietimas leidžia paukščiams išsimiegoti
  9. „Mokslo sriuba“: Apie jaunystės eliksyrą (video)
  10. Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
  11. D.Kavaliauskienė. Kas įgalins pedagogą? (video)
  12. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  13. Kinams Lietuva įdomi ir lazeriais
  14. Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
  15. KTU kuriamos išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki pačių tiksliausių palydovų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Karolis says:
    10 metų ago

    Kol absoliuti žmonijos dauguma bus menkapročiai vartotojai, besistengiantys patenkinti tik kūniškus malonumus, tol klestės ir šitų technologijų paklausa. Kas iš to, kad žmogus vieną dieną nebesirgtų kraujo ligomis, blogi gyvenimo įpročiai individą nuvestų prie kitų bėdų. Reik atsisakyt blogų įpročių, o ne gydyt ir šalint pasekmes…
    “Žmogaus kūną mes gauname savęs pažinimui, o ne gyvuliškiems poreikiams tenkinti.” O. Torsunovas

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Automobilis BMW

Kodėl 10 metų automobilis – patraukliausias pasirinkimas?

2025 06 29
Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Dirbtinis intelektas

Didelis atvirumas su DI gali turėti nenumatytų pasekmių

2025 06 21
Telefonas | pexels nuotr.

Telefonai – ir vaikų saugumui

2025 06 15
„ChatGPT“

„ChatGPT“ jau gali atspėti, kur daryta jūsų nuotrauka

2025 06 14
DI savitarnos kasose

Vienoje Lietuvos parduotuvėje – amžių jau patvirtina DI

2025 06 14
Ukrainos gynėjas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08

Skaitytojų nuomonės:

  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Č. Iškauskas. Apie senus ir naujus karus... (pirmadienio mintys)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai