Mirė istorikė Aldona Gaigalaitė (1)

Aldona Gaigalaitė | lituanistika.lt nuotr.

Aldona Gaigalaitė | lituanistika.lt nuotr.

Eidama 89-uosius metus mirė istorikė, pedagogė, vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Gaigalaitė. „Joje puikiai derėjo dvi savybės: kietas stuburas – reikalingas rimtam mokslininkui ir lankstumas. Labai gaila, bet daugiau jos „tėviškų patarimų“ nebeišgirsime…“ – sako Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto prodekanė Sandra Grigaravičiūtė.

A. Gaigalaitė gimė 1927 m. birželio 15 d. Gaižiūnuose (netoli Linkuvos, Pakruojo raj.). Mokėsi Rimkūnų pradžios mokykloje, Linkuvos gimnazijoje.

1946–1950 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. 1950–1951 m. dirbo Šiaulių mokytojų institute visuotinės istorijos dėstytoja. Istorijos ir teisės institute 1955 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Darbininkų judėjimo pakilimas Lietuvoje pasaulinės ekonominės krizės metais (1929–1934 m.)“.

1955–1969 m. dirbo Istorijos institute, 1969–1997 m. – Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. 1969–1974 m. ir 1984–1988 m. ji buvo SSRS istorijos, o 1988–1990 m. – naujai įkurtos Lietuvos istorijos katedros vedėja. 1970 m. gynė istorijos mokslų daktaro disertaciją pagal knygą „Klerikalizmas Lietuvoje, 1917–1940 m.“, bet laipsnis nesuteiktas apkaltinus ideologiniu nenuoseklumu. 1984 m. A. Gaigalaitei suteiktas profesorės vardas.

A. Gaigalaitė tyrė Lietuvos Respublikos susikūrimo, jos vidaus ir užsienio politikos istoriją. Sovietmečiu ir po Atgimimo rengė šaltinių publikacijas, chrestomatijas, rašė vadovėlius ir kitas mokymo priemones vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Atkūrus nepriklausomybę, parašė knygų ir straipsnių apie XX a. Lietuvos politikos ir kultūros veikėjus, valstybės užsienio politiką, Paryžiaus Taikos konferenciją 1919 metais. Parašė 3 atsiminimų knygas „Apie Tėvą“ (2000), „Mūsų karo meto mokytojai“ (2000), „Į save ir istoriją pažvelgus“ (2002).

Svarbiausi darbai: „Anglijos kapitalas ir Lietuva. 1919–1940“ (1986), „Klerikalizmas Lietuvoje 1917–1940 m.“ (1970), „Lietuva Paryžiuje 1919 metais“ (1999), „Lietuvos užsienio reikalų ministrai“ (kartu su kitais) (1999), „Juozas Purickis-Vygandas“ (su J. Žeimantiene) (2003).

Velionė bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22), pirmoje salėje. Atsisveikinimas nuo pirmadienio, lapkričio 23 d., 14 val. iki antradienio, 21 val., tada vežama kremuoti. Urna atvežama lapkričio 25 d. 15 val.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: