Architektas restauratorius Napaleonas Kitkauskas skambina pavojaus varpais: Vilniaus Aukštutinė pilis – pavojuje. Jo įsitikinimu, reikia imtis skubių priemonių, kad išvengtume nelaimės.
Pavojų jai kelia sena problema, žinoma nuo pat XIV amžiaus. Kalnas, ant kurio pastatyta pilis – nestabilus, jo šlaitai nuolat eroduoja.Dėl tos pačios priežasties jau nugriuvo prieš daugiau kaip du šimtmečius dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus vaizduota pusė bokšto. Kalno stiprinimas, jo erozijos sulaikymas buvo galvosūkis, kurį sprendė dar XIX inžinieriai. Tačiau jau ilgą laiką tenkinamasi daugiau tik kalno „pudravimu“.
N. Kitkauskas įspėja, kad šiaurinėje Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų sienoje atsiradęs plyšys yra aktyvus ir pastebimai plečiasi. Tai rodo, kad kalne vyksta procesai, kurie kelia pavojų, kad vieną rytą galime pamatyti, kad dalis šių rūmų nugarmėję žemyn kartu su piliakalnio šlaitu.
„Nejaugi mes pražiopsosime tokią galimybę, kad mūsų akivaizdoje gali nugriūti tas kalno šlaitas“, – klausia N. Kitkauskas, ir siūlo neatidėliojant imtis tyrimų ir priemonių kalno erozijai sustabdyti.
Tai, žinoma, lauksim. Ir dar vieną daržinę pastatysim… Taigi komjaunuoiai visada pasiryžę….
Kreipkitės į Krionio hidroakumuliacinės elektrinės specialistus atsakingus už šlaitų priežiūrą. Jie naudoja žolę, kri šaknis leidžia virš dviejų metrų. Būtinas žolės pjovimas, ypač prieš lietingą periodą.