Ketvirtadienis, 21 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kokiu atlyginimu būtų patenkinti lietuviai?

www.alkas.lt
2015 11 12 11:18
0
0
SHARES
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Nors nuo 2013 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas kilstelėjo tik 52 eurais, lietuvių pasitenkinimas dabar jų gaunama alga išaugo ir ne itin nusileidžia net estams, kur vidutinis atlygis už darbą gerokai didesnis, teigia specialistų paieškos tinklapio cvmarket.lt specialistai.

„Apie tinkamą atlyginimą dirbančiųjų Lietuvoje teiravomės dar 2013-aisiais, – pasakoja tinklapio atstovė Raimonda Tatarėlytė, – per tą laiką minimali mėnesio alga ūgtelėjo 35 eurais, o vidutinis Lietuvos ūkyje (be individualių įmonių) uždirbamas netto  atlyginimas pasistiebė nuo  501,36 EUR užpernai metų pirmą ketvirtį iki 553,8 EUR šių metų balandį-birželį. Paklausti apie tinkamą atlyginimą dabar, lietuviai savo darbo atlygiu pasirodė esantys patenkinti kiek labiau nei prieš dvejus metus.“

Jei 2013-aisiais vos ne pusė iš apklaustų teigė, kad juos visiškai tenkintų tik dvigubai ar daugiau padidintas tuometinis jų atlyginimas, tai šiemet taip stipriai nusivylusių savo uždirbamais pinigais beliko tik 28,5 proc. Tiesa, didžiausia dalis apklaustųjų ir prieš dvejus metus, ir dabar laikėsi nuomonės, kad iki „pilnos laimės“ jiems trūksta 50 proc. didesnio darbo užmokesčio. Tokių šiemet buvo 28,6 proc.

Labiausiai per dvejus metus pagausėjo dirbančiųjų, teigiančių, kad iki tinkamo atlyginimo jiems trūksta 20 proc.(+9,1 proc., lyginant su 2013 m.). Norinčių, kad alga augtų 40 proc. buvo daugiau 7,6 proc., o tokių, kuriuos dabartinė alga beveik tenkina (galėtų didėti nebent dešimtadaliu) priskaičiuota 4 proc.”

„Mūsų kaimynams estams jų atlyginimai patinka beveik taip pat kaip ir lietuviams, – teigia tinklapio atstovė, –  nors šių metų antrą ketvirtį vidutinis mėnesio netto atlyginimas Estijoje siekė 871 eurą, o minimali mėnesio alga buvo 390 eurų. Estų, stipriai nepatenkintų savo dabartiniu atlygiu, t.y. norinčių, kad jis padidėtų dukart ir daugiau, priskaičiuota panašiai kaip Lietuvoje – 29 proc. Didžiausia dalis apklaustųjų (22 proc.) sakė būsiantys patenkinti, jei atlyginimas išaugtų 25 proc. Beveik tiek pat susirinko ir 50 proc. padidinimo šalininkų. Dabartinė alga beveik tenkina (užtektų 5–10 proc. padidėjimo) 9 proc. Estijos dirbančiųjų.“

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkevičius: Atlyginimų augimas ir nedarbo mažėjimas leidžia optimistiškiau žvelgti į kitus metus
  2. Siūloma didinant MMA kartu didinti ir neapmokestinamas pajamas
  3. Kiek Lietuvos gyventojai nori uždirbti?
  4. Seimas įpareigojo Vyriausybę iki euro įvedimo kompensuoti pensijas ir pakelti minimalią algą
  5. Paskelbta apie didinamą minimalią algą ir pensijas
  6. Žadama, kad iki kitų metų minimali alga kils iki 350 eurų arba 1208,48 litų
  7. Seimas priėmė rezoliuciją dėl MMA didinimo iki 437 eurų
  8. A. Butkevičius apie skalūnines dujas, MMA didinimą, reginionų plėtrą
  9. Kultūros ministras: ar visuomenė vis dar nori mokėti nedirbantiems aktoriams?
  10. Ekonomistės įžvalgos apie mažai uždirbančius lietuvius: Tai mentaliteto problema

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

2020 12 23
Euras | lrv.lt nuotr.

Valstybinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį numatoma didinti vienu euru

2020 12 22
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pritarė ateinančių metų biudžetui

2020 12 22
Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.

Darbo inspekcija pataria: susiginčijote su darbdaviu – ar visada reikia teismo?

2020 12 18
Ugniagesiai | vrm.lrt.lt nuotr.

Kitų metų biudžete – daugiau lėšų statutinių pareigūnų atlyginimams ir darbo priemonėms

2020 12 16
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo priimtos pataisos numato, kad kitąmet pensijos didės apie 30 eurų

2020 12 08
Kamieninių ląstelių transplantacijos tapo labiau prieinamos

Gydytojų sąjunga kreipėsi į Prezidentą dėl įsipareigojimų gydytojams tęstinumo užtikrinimo

2020 11 24
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis siūlo didinti kultūros darbuotojų atlyginimus bei šios srities finansavimą

2020 10 28
2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

2020 10 07
Lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Materialinis išlaikymas – kas tai ir kam jis gali būti mokamas?

2020 09 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto
Lietuvoje

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

2021 01 21
Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai
Lietuvoje

Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai

2021 01 21
Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)
Lietuvoje

Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)

2021 01 21
O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos
Istorija

Atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos visuomenės veikėjos Stefanijos Ladigienės 120-osioms gimimo metinėms

2021 01 21
Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas
Istorija

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

2021 01 21
Dantu implantai | expertmedia.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Ką verta žinoti apie dantų implantus?

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Šiaip apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Žemyna apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto
  • Duota pradžia sostinės ledo arenos statybai
  • 5 svarbiausi patarimai turintiems padidėjusį cholesterolį
  • Pajūryje įrengtame išskirtinai lietuviškame būste – dėmesys Lietuvos kūrėjų gaminiams (video)
  • Atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos visuomenės veikėjos Stefanijos Ladigienės 120-osioms gimimo metinėms
  • R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2120; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1917; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1638; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1560; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1435; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1424; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

by daiva
2020 12 23
0
Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru

lrs.lt nuotr. Gruodžio 23 d. Seimas priėmė įstatymą (projektas Nr. XIIIP-5299(3), kuriuo nuspręsta 1 euru (iki 177...

Skaityti toliau

Valstybinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinį dydį numatoma didinti vienu euru

by Ditė Česėkaitė
2020 12 22
0
Euras | lrv.lt nuotr.

Euras | lrv.lt nuotr. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma 1 euru...

Skaityti toliau

Seimas pritarė ateinančių metų biudžetui

by Ditė Česėkaitė
2020 12 22
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr. Seimas patvirtino 2021 m. valstybės biudžetą, kuriame ypač svarbus dėmesys skiriamas...

Skaityti toliau

Darbo inspekcija pataria: susiginčijote su darbdaviu – ar visada reikia teismo?

by Ditė Česėkaitė
2020 12 18
0
Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr. Laiku nesumokėtas darbo užmokestis – dažniausias Lietuvos darbuotojų ginčas su...

Skaityti toliau

Kitų metų biudžete – daugiau lėšų statutinių pareigūnų atlyginimams ir darbo priemonėms

by Ditė Česėkaitė
2020 12 16
0
Ugniagesiai | vrm.lrt.lt nuotr.

Ugniagesiai | vrm.lrt.lt nuotr. Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektui,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Šiaip apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Kęstutis apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Žemyna apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Kažin apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Bartas apie Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Ačiū apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Atidaryta socialinės fotografijos paroda „Ką veikia vaikai?“ (nuotraukos)

Atidaryta socialinės fotografijos paroda „Ką veikia vaikai?“ (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai