Daugelį metų priešinęsi genetiškai modifikuotiems organizmams, žalieji garsiai sveikina Europos Parlamento sprendimą neleisti pakeisti dabar galiojančio GMO įteisinimo mechanizmo. Taip buvo sustabdytas gudriai užmaskuotas Trojos arklys, siekiantis įkelti koją nežabotai GMO plėtrai Europoje. Blogiausia, kad Lietuvos deleguotas principingasis Komisaras, atsakingas už sveikatos apsaugos sritį, tapo šio demaskuoto Trojos arklio rėmėju.
Keletą metų valdžios koridoriuose sklandęs projektas – leisti šalims pačioms spręsti dėl GMO savo teritorijoje, kurį vos perėmęs pasišovė prastumti Komisaras V.P. Andriukaitis, neįsigilinusiems į sudėtingas genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo procedūras atrodė lengvai gaunama dovana užsitrenkti duris genetiškai modifikuotiems produktams. Tačiau užduokime klausimą, kam reikalingas toks rūpestis valstybių narių interesais uždrausti GMO, jei dabar galiojančių įteisinimo procedūrų dėka ES leidžiama auginti vos viena genetiškai modifikuotus kukurūzų veislė, GMO produktų spektrui rinkoje esant lašu jūroje, lyginant su pasaulyje cirkuliuojančiais jų kiekiais.
Lemiamą vaidmenį čia suvaidino šalys, aktyviai prieštaraujančios GMO įteisinimui, jų blokas daugelį metų neleidžia praslysti GMO palankiems sprendimams, atmesdamas gausybę paraiškų. Nepavykus šių principingų šalių, kurių tarpe ir Lietuva, prijaukinti, surastas būdas jas subtiliai nutildyti, nugalint savo pačių rankomis, kartu pasėjus abejones visuomenėje ir sukiršinus pačius GMO priešininkus.
Labai gaila, kad principingasis sveikatos ministras, tapęs Komisaru eina ne sveikatos ir visuomenės intereso gynimo keliu, bet pasiduoda klaidinančiai GMO lobistų įtakai. Į pagalbą pasitelkęs besipriešinančiųjų GMO invazijai vertinimą per, esą nepagrįstų baimių iš nežinojimo retoriką, jis ne tik išduoda atmesto projekto siekius, bet ir gerokai klysta. Nes prieštaraujame ne iš nežinojimo, o iš pernelyg gero žinojimo, paremto ilgamete ekspertine patirtimi, pastebėdami dar ir užslėptus siekius.
Kaip eilę metų kuravusiai GMO reglamentavimo sritį, ir pakankamai gerai įsigilinusiai į jos esmę, ekspertei, man, vos pasirodžius dokumento projektui, aiškiai pasimatė šio gudraus ėjimo tikslo kontūrai. Juk jį patvirtinus, šalys, uždraudusios GMO, iškart neteks sprendimo teisės, įsileidžiant į Europos Sąjungą naujus GMO. Negalėdamos blokuoti jų įteisinimo pvz. Nyderlanduose, vieningos rinkos ir laisvo prekių judėjimo sąlygomis, šių produktų neabejotinai sulauktų ir savo pačių rinkose.
Naivu buvo iš šio sprendimo tikėtis kažko kitko, juo labiau tikėti staiga nušvitusia Komisijos sąmone ir atsivėrusiu jos geranoriškumu leisti atskiroms šalims uždrausti GMO, kai vos prieš keletą metų, šiuo keliu nuėjusios šalys (Austrija, Vengrija, Liuksemburgas, Vokietija, Prancūzija, Graikija) sulaukė rimto jos pačios spaudimo. Į pagalba pasitelkus sprendimus ar inicijuojant teismus, reikalauta draudimus nedelsiant atšaukti, kaip prieštaraujančius ES teisei, nors, galiojančios teisinės nuostatos tai daryti leidžia ir dabar. Tai aiškūs pavyzdžiai, patvirtinantys pasinaudojimo suteiktomis galimybėmis abstrakciją, išliksiančią ir priėmus dovanų šį Trojos arklį.
Lengvai dovanojamos laisvės spąstai dar labiau išryškėja, pažvelgus į JAV – pagrindinio GMO produkavimo bastiono – siekį bet kokia kaina su jais prasibrauti į Europos Sąjungos rinkas, į pagalbą pasitelkus spaudimo per Pasaulio prekybos organizaciją bei dalies ES valstybių lobistus.
Pramušti GMO priešiškumo Europos Sąjungoje sienas, surandant palaikymą tarp ES naujokių ir praskiedžiant GMO priešininkų gretas, siekta ir stažuotėmis Rytų Europos šalių, vos įsiliejusių į ES šeimą pareigūnams, atsakingiems už GMO reglamentavimą. Visgi puikiai organizuotos smegenų plovimo programos, gerokai perlenkus lazdą, daugeliui tik atvėrė akis ir nukreipė dar didesniam priešiškumui GMO atžvilgiu. Tad ieškoma subtilesnių GMO prasibrovimo į turtingą Europą kelių.
GMO klausimo išėmimas iš Transatlantinės laisvosios prekybos sutarties objektų – dar viena lipimo per langus, užtrenkus duris gudrybių. Šios sutarties projekte GMO įteisinimas gudriai paslepiamas per naujo principo įteisinimą: vienoje sutarties šalių saugiais pripažintų produktų automatinio pripažinimo saugiais ir kitoje. Atkreipkime dėmesį, kad GMO produktai JAV pripažinti saugiais.
Butaforinio GMO uždraudimo kaulo mestelėjimas, pačioms Europos Sąjungos šalims atvėrus vidaus duris jų proveržiui, aiškiai rodo ir vienos kojos įkėlimo siekį. Tokiu būdu, produktams palčiai paplitus – priešinimasis jiems netektų jokios prasmės, o įsisukus užburtam ratui, ir pats GMO draudimas atskirose šalyse liktų tik simboline galimybe, atsiradus dar ir jų nauda įtikintų pavienių ūkininkų, tapusių GMO advokatais, garsiai šaukiančiais apie draudimu varžomą šventą jų pasirinkimo laisvę.
Todėl toliaregiškas plačiu požiūriu grįstas Europos Parlamento sprendimas šį klaidinantį siūlymą atmesti – labai savalaikis ir teisingas žingsnis. Nes neapdariai užkibę ant subtiliai suformuoto gudriai viliojančio jauko, mojuoti kardais galėjome ir pavėluoti.
Autorė yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė
Kol neuždrausta GMO pardavinėti ES – tas pats, kaip, kad būtų neleidžiama ES gaminti automobilių, bet leidžiama juos įvežti ir parduoti. Kam tai naudinga ? Ne JAV ? 🙂 O ar bus uždrausta įvežti ? Niekas nedrįsta net pasvajoti .
‘Principingasis komisaras’ panasu jau liko be principu, bet gyvenimas nuo to tik pageres. Tokio zingsnio ‘globejai’ neamirs. O kad parlamentas uzdraude, tai labai gerai. Belieka tiketis kad dar yra pakankamai jegu priesintis sito brudo stumimui