Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Apie Žibėčių kaimo piliakalnį – Dirvės kalną

Jonas Satkūnas, Danius Rinkevičius, www.alkas.lt
2015-10-04 15:57:36
5
Apie Žibėčių kaimo piliakalnį – Dirvės kalną
800px-Naujasodis003
Alantos apylinkės | wikipedija.com

Turbūt kiekvienam svarbiausias yra savo kraštas kuriame gimėme, esame ir tikimės išlikti savo vaikų atmintyje. Mūsų gimtas kaimas yra Žibėčiai, besantis atkampiausiame Molėtų rajono kampelyje, besiribojančiame su Utenos ir Anykščių rajonais. Žibėčių kaimas mažai žinomas, bet mums labai svarbus. Mes nuo seno žinojome ir tikėjome, kad kaimo pakraštyje prie kelio Alunta-Utena besantis Dirvės kalnas yra piliakalnis, nuo kurio ir radosi Žibėčių kaimas. Pagal legendą, senais laikais ant Dirvės kalno žibėdavo žiburėlis, nuo jo ir kilo Žibėčių kaimo pavadinimas. Tačiau į Lietuvos piliakalnių atlasą, išleistą 2005 metais, Dirvės kalnas kažkodėl nebuvo įtrauktas.

Vadovaudamiesi pilietine iniciatyva ir siekdami sustiprinti Žibėčių kaimo identitetą 2013-06-28 kreipėmės į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prašydami  įtraukti Dirvės kalną į Lietuvos piliakalnių sąrašą.

Žemiau pateikiame mūsų surinktas žinias apie Dirvės kalną: 

Ten kur eglynas – Dirvės kalnas, Žibėčių kaimo pradžia pagal legendą. Dirvės kalnas yra Žibėčių (I) kaime, Molėtų rajone, prie kelio Alanta-Utena (koordinatės: X-6140809, Y- 588317). 

Dirvės kalnas reljefo modelyje pagal erdvinio lazerinio skenavimo (LIDAR) duomenis (parengė V.Mikulėnas) Aiškiai matyti, kad tai – ryški reljefo forma iškylanti tarp supančios žemumos.

Pasakojimai apie Dirvės kalną (surinko Danius Rinkevičius)

Žibėčiai įsikūrę prie Vastapo ežero ir kelio Alanta-Utena. Pasakojama, kad Žibėčių kaimo pavadinimas yra kilęs nuo žiburėlio, kuris tamsiomis rudens naktimis žibėdavo ant kalno. Greičiausiai tai ir buvo Dirvės kalnas – piliakalnis. O Dirvės kalnas būten stovi prie kelio, jungiančio Aluntą su Utena ir matomas iš toli.

Dirvės piliakalnio šlaitus nukasė vokiečiai pirmo pasaulinio karo metu, o po to vietiniai gyventojai, nes buvo labai geras žvyras. Bet, kai kasant pradėjo byrėti žmonių kaulai, žvyro niekas nebekasė. Vietiniai gyventojai ten kasė tik duobes bulvėms ir runkeliams laikyti. Kozlovas 1970 m. bekasdamas žvyrą rado akmeninį kirvuką, kurį atidavė muziejui (nežinoma kokiam). Po kasinėjimų, ant Dirvės kalno buvo labai daug didelių akmenų, kuriuos kolūkio laikais užkasė naujajame karjere, kuris buvo pradėtas netoli Dirvės kalno į vakarus.

Mano tėvas vienkiemių statymo metu pastebėjo, jog šitas legendomis apipintas kalnas yra labai aukštas ir nuo jo matosi labai gražus vaizdas. Todėl pietinę kalno pusę apsodino uosiais, kurie ir dabar ten auga.

Baudžiavos laikais šis kalnas priklausė Skudutiškio dvaro savininkui Kurminui, kadangi ši vieta buvo apipinta padavimais ir legendomis, Kurminas to kalno nei ardavo, nei sėdavo, tik ganė gyvulius. Manoma, kad nuo žodžio „dirvonas“ ir kilo  Dirvės kalno pavadinimas.

Prieš žemės išdalinimą į vienkiemius, ant kalno buvo matomos apskritų duobių žymės ir aplink jas buvo daug didelių akmenų. Žmonės jas išlygino ir sėjo avižas, rugius. Žemės buvo nederlingos. 

Arūno Strazdo informacija apie kalną, vad. Dirvės kalnu (Žibėčių I k., Suginčių sen., Molėtų r.)

„Dirvės kalnas“ minimas jau 1935 m. lapkričio mėn. Motiejūų pradinės mokyklos mokytojo Juozo Vėgėlės užpildytoje Lietuvos žemės vardyno anketoje, kur nurodyta, kad kalnas patenka į dviejų savininkų Sarapino Rinkevičiaus ir Trafino Saveljevo sklypus, užima apie 0,5 ha plotą ir jo stačiajame šlaite randama „akmeninių kirvukų, geležinių peilių ir kt.“ (1). Daugiau jokių pasakojimų apie šį kalną anketoje nepateikta.

1964 m. Traupio vidurinės mokyklos direktoriaus Gintauto Pakalnio užpildytame archeologinio paminklo pase šis objektas pavadintas senkapiais. pažymėta. kad jį 1935 m. aprašinėja J. Vėgėlė ir paminėti rasti šie daiktai: akmens kirvukai , geležiniai kirvukai ir geležiniai peiliai-durklai (2).

1991  m. šį kalną žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Arūnas Strazdas). Šis objektas žvalgymo ataskaitoje įvardintas kaip Žibėčių kaimo kapeliai II, nes D. Rinkevičiaus pasakojimu, apie 1956 m. kasant žvyrą. buvo rasta žmonių kaulų. Pats D. Rinkevičius matęs po lietaus išplautą žmogaus kaukolę. Be to, jis minėjo ir apie čia aptiktus daiktus. Jo pasakojimu, Jonas Kozlovas norėjęs jam parodyti ietigalį, tačiau geležų krūvoje jau neradęs (3). Jono Kozlovo žmonos Liubos Kozlovos pasakojimu (Kozlovas 199 1 m. jas buvo miręs), jos vyras savo sklypelyje ir kolūkio dirbamame lauke rasdavęs daug geležinių kirvukų ir „durtuvų“, kartą buvo radęs ir akmeninį kirvuką. Daug radinių vaikai nunešę į Alantos vidurinę mokyklą (1991 m. aplankius mokyklą niekas apie radinius nieko jau negalėjo pasakyti). 1991 m. žvalgymo metu Valerijus Kozlovas nurodė , kad apie 1973 m. jis sodybiniame sklype radęs 2 geležinius ietigalius, o apie 1985 m. – vieną geležinį kirvuką. V. Kozlovas 1991 m. mums perdavė dar turėtą geležinį pentinį siauraašmenį kirvį ir geležinį įmovinį ietigalį (4). Sprendžiant pagal radinius ir pasakojimus, „Dirvės“ kalno R ir PR papėdėse yra buvęs pilkapynas, kurį ariant ir buvo aptinkami radiniai. Greičiausia vėliau pilkapių radiniai buvo nurodomi ir pasakojant apie „Dirvės kalną“.

Pačiame „Dirvės kalne“ :greičiausiai vis tik buvo senosios kapinės. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai galėtų atsakyti į klausimą, ar čia dar yra kapų ir kokia jų chronologija. Pats kalnas yra stipriai sužalotas, ilgą laiką buvo ariamas, kasant žvyrą nukasta jo P dalis. Tiesa, vietiniai gyventojai pasakoja, kad pradėjus byrėti žmonių kaulams, žvyras jau nebebuvo kasamas.

Ar šiame kalne yra buvęs piliakalnis taip pat šiuo metu sunku pasakyti. Kalnas labai pakeitęs savo pirminę išvaizdą. Vietiniai gyventojai pateikia įvairių pasakojimų apie šį kalną ir norėtų, kad jis būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip piliakalnis. Šiuo metu kalnas patenka į 2 suformuotus žemės sklypus.

Šaltiniai:

  1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, I, ap. I, b. 40, p. 255.
  2. PAKALNIS, Gintautas. Archeologinio paminklo pasas. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioreka.
  3. Arūnas. 1991 mettĮ žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Molėtų rajone ataskaita. Kultūros paveldo cenfro paveldosaugos biblioteka, f. 28 , ap. 1, b. 2, p. 103.
  4. Ten pat.

LEGENDOS

Juozapas Satkūnas – Paežerinis

Kai ant kalno piemenys ganydavo gyvulius, naktį užmigdavo, tai juos kažkas nuvesdavo nuo kalno ir atsibusdavo pakalnėj, kur dabar auga ąžuolas, arba dar toliau prie šulnavietės.

Senelis Sarapinas Rinkevičius

  1. Čia gyveno senovės lietuviai būriais jurtose. Iškasa gilią ir didelę duobę, kraštus sutvirtina moliu ir įsistatę trikampiu medžius, uždengia stogą kailiais arba šiaudais. Tokias pat duobes kasdavo ir gyvuliams laikyti žiemos metu. O kalno šlaituose laidodavo mirusius kaimo gyventojus.
  2. Ant Dirvės kalno yra palaidota kareivių ar kankinių. Jų vėlės užpučia žvakes, laužus. Visada jaučiamas šaltas vėjas, todėl ant šio kalno jaunimas nesilinksmindavo.
  3. Kalnas naktį nušvisdavo ir žybčiodavo ir buvo laikomas šventu, todėl jį visi saugojo, ant jo niekas nestatė namų, nearė. Kai kas manė, kad tai yra milžinų-didvyrių kapai.

Tėvas Danius Rinkevičius

Ant šio piliakalnio gyveno keistuolis Čirba Rinkus. Jis gyveno labai apleistoje žeminėje. Žmonės eidami Aluntos keliu naktį matydavo ten žiburėlį. Ir nuo to kilo pavadinimas Žibėčiai.

Jonas Nagiela

Ant šio piliakalnio stovėjo bokštas ir jį saugojo kareiviai. Buvo manoma, kad tai Utenio kareiviai. Pamatę ką nors įtartina, jie užkurdavę laužą, tuo pranešdami žinią artimiausiems piliakalniams (Vitkūnų ir Pakalnių).

Žalios žolės lankai ir apskritimai – tai paslaptingi žemės ženklai. Juo parodė Dr Gintautas Zabiela, piliakalnių tyrinėtojas. Pasak jo, tokie ženklai yra būdingi piliakalniams ir senoms gyvenvietėms.

G.Zabielos manymu, Dirvės piliakalnis yra Kristaus laikų – t.y. daugiau nei 2 tūkst metų senumo. Jis tikrai turi būti įtrauktas į Lietuvos piliakalnių atlasą.

Danius Rinkevičius stovi pietinėje Dirvės kalno pašlaitėje, kuri jo pasakojimu yra nulyginta. Jo senelis Sarapinas kasė nuo piliakalnio žemę ir lygino šį šlaitą, nes jis statokas buvo ir sunku buvo dirbti žemę, ar ant kalno užvažiuoti.  Taigi, status šlaitas yra dar vienas Dirvės kalno, kaip piliakalnio požymis.

Kirvis ir ietigaliai, surasti darže Kozlovų sodyboje. Archeologo G.Zabielos vertinimu jie gali būti VII amžiaus ir greičiausiai yra palaidoti su degintomis įkapėmis.

Dalia Kozlovienė rodo vietą kur rastas kirvis ir ietigaliai. Dirvės kalnas – fone. Jeigu šie radiniai yra sietini su palaidojimais, tai būtent ši laidojimo vieta randasi Dirvės kalno papėdėje. Ši vieta Arūno Strazdo ataskaitoje nurodoma, kaip kalno R ir PR papėdėse buvęs pilkapynas.

Nepaisant Kultūros ministerijos išvados, kad trūksta duomenų Dirvės kalną skelbti piliakalniu, ant jo 2014 metų liepos mėnesį pastatėme (gerą pusdienį dirbo Danius Rinkevičius, Rimantas Šaučiulis, Kęstutis Kvyklys ir Jonas Satkūnas) akmenį su užrašu, kad tai yra Žibėčių kaimo piliakalnis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valdovų rūmai kviečia į paskaitų ciklą „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Perkūno Paukštis says:
    10 metų ago

    Net keista, kodėl šie dvasingi žmonės ant to Šventkalnio nepastatė iš akmenų Aukuro – šventai Ugnelei – aukštosioms, šviesiosioms Tautos erdvėms.

    Atsakyti
  2. Darius says:
    9 metai ago

    Čia gal gyvenvietė buvo nemaža, aplink daug įvairių pastatų pamatų

    Atsakyti
  3. klausimas says:
    8 metai ago

    O kur artimiausi piliakalniai?
    Ar pavojaus perdavimo laužo dūmų sistema veiktų?
    Už ežero ar buvo koks piliakalnis ar toliau

    Atsakyti
  4. Rita says:
    8 metai ago

    Gražiai pasielgė žibėtiečiai, kad susidomėjo kaimo praeitimi.Matyt,kad žmonės neabejingi savo kratui,myli savo gimtynę.

    Atsakyti
  5. Rita says:
    8 metai ago

    Puiku

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Mobilioji aplikacija
Lietuvoje

Dviračių ir pėsčiųjų takų kokybei nustatyti pasitelkiamos naujovės

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų
  • DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

Kiti Straipsniai

Paveldosaugininkų dėmesys Mažosios Lietuvos paveldui – siekiama išsaugoti Norkaičių dvarą | KPD archyvo ir silutesknygininkai.lt nuotr.

Paveldosaugininkų dėmesys Mažosios Lietuvos paveldui – siekiama išsaugoti Norkaičių dvarą

2025 05 08
„Tramtatulio“ finale varžysis per du šimtus jaunųjų folkloro atlikėjų | Rengėjų nuotr.

„Tramtatulio“ varžytuvėse varžysis per du šimtus jaunųjų folkloro atlikėjų

2025 05 07
Valstybinė kultūros paveldo komisija: „Paveldas nyksta greičiau, nei valstybė spėja jį pažinti – bet yra ir gera žinia“ | vkpk.lt nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija: „Paveldas nyksta greičiau, nei valstybė spėja jį pažinti – bet yra ir gera žinia“

2025 05 01
Šiemet atgijusios kultūros paveldo vertybės laukia lankytojų

Pirmą kartą Seimo plenariniame posėdyje nepriklausomi žinovai pristatys kultūros paveldo apsaugos būklės vertinimą

2025 04 27
Gedimino sala Kertuojų ežere, kurioje rasta senovės gyvenvietė. Vaizdas iš šiaurės. 2023 m. | V. Almonaičio nuotr.

Kultūros vertybių registrą papildė VDU docento dr. V. Almonaičio surasta Vyžinių senovės gyvenvietė

2025 03 22
Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namas | S. Samsonas, LNM nuotr.

Namas, kuriame sprendėsi likimai: Pilininko namo istorija, legendos ir atradimai

2025 03 19
Atverta virtuali paroda apie pasakų išminties skleidėją B. Kerbelytę | Asmeninio albumo nuotr.

Atverta virtuali paroda apie pasakų išminties skleidėją B. Kerbelytę

2025 01 29
Šarūnas Laužadis | lrs.lt nuotr.

A. Podnebesnova. Švenčionių krašto praeities aidai Šarūno Laužadžio legendose

2024 11 04
Kudinų piliakalnis | L. Prascevičiūtės nuotr.

Daugyvenės muziejus kviečia pažinti piliakalnius

2024 09 12
Kauno tvirtovė – tarp gamtos ir paveldo apsaugos reikalavimų | vkpk.lt nuotr.

Kauno tvirtovė – tarp gamtos ir paveldo apsaugos reikalavimų

2024 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Auginti savo kraštą gali kiekvienas

Auginti savo kraštą gali kiekvienas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai