E. Meiženis. Valstybė skatina nusikalstamumo augimą (3)

Egidijus Maiženis |asmeninė nuotr.

Egidijus Maiženis |asmeninė nuotr.

Šių metų birželio 23 d. Lietuvos Respubliko Seime buvo priimtos LR bausmių vykdymo kodekso įstatymo pataisos. Pasak Teisingumo ministro Juozo Bernatonio, jomis siekiama įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas. Taip pat įtvirtinti laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų integracijos į visuomenę planavimo sistemą.

Dauguma šių pataisų yra reikalingos ir naudingos. Tačiau yra tokių, kurios prasilenkia su rekomendacijomis ir resocializavimu, o tai kelia susirūpinimą dėl ateityje galimų neigiamų pasekmių. Nuteistieji yra nepatenkinti priimtomis pataisomis, todėl parašė peticiją, kurioje prašoma, kad nuteistiesiems netrumpintų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų trukmės su artimaisiais; nedraustų ilgalaikių pasimatymų metu susitikti su vaikais, tėvais ar kitais šeimos nariais. Naujame įstatyme galima susitikti tik su žmona ar sugyventine. Taip pat nevaržytų rūkymo laisvės; neribotų apsipirkimo sumos įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuje iki 114 Eurų per mėnesį, nes kai kurie rūkantieji išleidžia vien tik rūkymui 80 Eurų per mėnesį. Peticijoje pateikta ir daugiau pastabų susijusių su naujomis pataisomis, su kuriomis nesutinka nuteistieji. Jie neprašo kažko naujo, o tik tai to, kas buvo prieš tai galiojančiame bausmių vykdymo kodekse.

Kaip teigia projekto rengėjai, šių pataisų esmė buvo atsižvelgti į rekomendacijas ir labiau resocializuoti nuteistuosius. Akivaizdu, kad projekto rengėjams ne viskas pavyko, kaip patys to tikėjosi. Jau dabar matomos minėtų pakeitimų neigiamos pasekmės. Nuo rugsėjo 1 d. iki 14 d. badavo daugiau nei pusė visų nuteistųjų, o nuo rugsėjo 4 d. nuteistieji įkalinimo įstaigose masiškai pradėjo pjaustytis rankų venas. Kas bus toliau?!

Įkalinimo įstaigos vykdo prevencines programas nuteistiesiems, kuriems lieka pusė metų iki išėjimo į laivę. Programos tikslas resocializuoti nuteistąjį, kad išėjęs į laisvę jis galėtų lengviau integruotis į visuomenę. Tokios prevencinės programos yra mažai naudingos, kadangi dėl dabartinių pataisų nuteistasis supamas neigiamų jausmų ir emocijų jaučiasi labiau izoliuotas nuo visuomenės, kas vėliau sunkina adaptaciją išėjus į laisvę. Seimas priimdamas šias pataisas baudžia ne tik nuteistuosius, bet tuo pačiu ir jų artimuosius. Taigi, kyla klausimas, koks yra įkalinimo įstaigų tikslas – socialiai reabilituoti nuteistuosius ar stiprinti juose nepasitenkinimą ir pyktį?

Jei šios klaidos nebus ištaisytos, jos turės neigiamą įtaką mažinant nusikalstamumą tarp asmenų, kurie atlikę paskirtą bausmę palieka įkalinimo įstaigas. Šiai dienai dažnas jų dėl prarastų savybių, tokių kaip gailesčio, užuojautos, pakantumo ar tinkamo bendravimo, sunkiai adaptuojasi šiuolaikinėje visuomenėje.

Autorius yra teisės psichologas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: