Pirmą kartą ištirta Lietuvos stumbrų genetika (0)

Stumbrai_Selemono Paltanaviciaus nuotr

Stumbrai | S. Paltanavičiaus nuotr.

Lietuvoje laisvai gyvenančių stumbrų genetinė įvairovė yra nedidelė – vyrauja du skirtingi genotipai. Tokią išvadą pateikė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, Aplinkos ministerijos užsakymu pirmą kartą Lietuvoje atlikę stumbrų genetinius tyrimus.

Tyrimams medžiaga buvo renkama Kėdainių rajone, kur laisvai gyvena 72 stumbrai, ir Panevėžio rajone, kur gyvena 29 stumbrai. Iš jų buvo paimti plaukų ir ekskrementų pavyzdžiai, kraujo mėginiai, o iš žuvusių – raumenų mėginiai.

Atlikti stumbrų genetiniai tyrimai padės užtikrinti laisvosios bandos individų apsaugą, o individuali kiekvieno stumbro genetinė charakteristika – sėkmingą bandų formavimą perkeliant juos į aptvarus. Mokslininkai rekomenduoja aptvaruose laikomas bandas formuoti iš skirtingus genotipus turinčių stumbrų, kad būtų išvengta giminingo kryžminimosi.

Nors stumbrai – vietinė rūšis, bet su išskirtine istorija. Dar XV-XVI a. jie buvo įprasti mūsų miškuose, o ilgainiui, kaip ir visoje Europoje, išskyrus Belovežą, išnyko. 1969 m., praėjus dviem šimtmečiams nuo stumbrų išnykimo Lietuvoje, du pirmieji žvėrys buvo atvežti iš Rusijos į aptvarą Pašilių miške Panevėžio rajone. 1971 metais nelaisvėje gimęs stumbriukas Girinis pradėjo naują Lietuvos stumbrų genetinę liniją.

Laisvoji stumbrų banda šalyje pradėjo formuotis 1973 m., kai į laisvę ištrūko pirmieji aptvaruose gimę stumbrai. 1981-84 m. rekonstruojant aptvarus – supuvusius medinius keičiant vielos tinklu – iš jų buvo išleisti visi stumbrai, ir jie apie ketverius metus gyveno laisvai. Po rekonstrukcijos žvėrys buvo suvaryti atgal, bet dalis jų liko laisvėje.

Rūpesčių su laisvąja banda kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur ji susiformavo, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams. Ši laisvoji banda susidarė dėl padarytų jų apsaugos klaidų, kurias dabar tenka taisyti.

Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ baigiamas rengti stumbrams skirtas 50 ha voljeras, į kurį planuojama perkelti pirmuosius žvėris iš Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvai gyvenančios bandos. Tai pirmas žingsnis sprendžiant stichiškai susidariusios bandos problemas. Aptvarą šiems žvėrims numatoma įrengti ir Dzūkijos nacionaliniame parke, netoli Zervynų. Čia jis bus gerokai didesnis – apie 100 ha ploto. Po adaptacijos stumbrai iš aptvarų bus išleidžiami į laisvę.

Perkelti laukinius stumbrus į Žemaitijoje ir Dzūkijoje įrengtus aptvarus numato praėjusį spalį aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas stumbrų apsaugos planas, kurį parengė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai. Jis bus įgyvendintas naudojantis ES parama.

Aplinkos ministerijos informacija

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: