„Lietuvos geležinkelių“ nuotr.
Naująja „Rail Baltica“ vėže į Kauną atvažiuos traukinys iš Lenkijos. Juo atvyks Europos komisijos „North Sea-Baltic“ koridoriaus, kurio dalis yra „Rail Baltica“ geležinkelis, koordinatorė Katerina Trautman (Catherine Trautmann).
K. Trautman kartu su delegacija į Kauno geležinkelio stotį atvyks rugpjūčio 27 dieną, 20.30 val. Rugpjūčio 28 dieną numatytas jos vizitas Vilniuje – iš Kauno į Vilniaus geležinkelio stotį koordinatorė atvyks 10.45 val.
Paskutinį kartą traukinys su keleiviais iš Lenkijos į Lietuvą buvo atvykęs 1939-ųjų rugpjūtį.
Geležinkelio vėžė turėtų sujungti Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį.
Jungtis Lietuvai leis integruotis į tarptautinį transporto tinklą, plėsti krovinių pervežimą ir turizmą. Projekto vertė sieks daugiau kaip 5 mlrd. eurų.
Kada paskutiniai lietuviai gales pigiau palikti Lietuva? Kokia bilietu kaina i warsuva?
tai jau galima iš Kauno šiuo traukiniu važinėti po Europą? Kaip būtų puiku.
Koks čia puikumas – traukinio “Rail Baltica” maršrutas pagal savo idėją turėjęs eiti per Baltijos šalių sostines ir toliau per Varšuvą sujungti jas su Berlynu, Lietuvos partinių valdžių daromas ne per Vilnių, o per Kazlų Rūdą, t.y. taip padarant Lietuvos žmonėms kelią į Europą apie 200 km ilgesnį negu būtų atveju per Vilnių. Tokiu kelio į Vakarus pailginimu gali būti oligarchų susikuriama galimybė už tą 200 km “pasivažinėjimą” po Lietuvą ir Lenkiją pinigams iš Lietuvos žmonių, vykstančių į Vakarus, lupti. Deja, to kažkodėl vis dar “nemato” Prezidentė Grybauskaitė.
Beje, informacijoje klaidinami žmonės, nes pagal projektą “Rail Baltica” traukinys per Vilnių neina ir jo su kitomis ES šalių sostinėmis nesujungia.
Loreta, Tamstos , džiaugsmas dėl europinio gelžkelio ,(aš irgi džiaugiuosi) primena senesnius laikus . Tada lietuviai irgi vienaip ar kitaip džiaugėsi gelžkeliu. Carinės rasiejos laikais irgi buvo džiaugsmų. Pirmieji geležinkeliai buvo pastatyti. Tarpukario Lietuvoje irgi buvo panašių džiaugsmų , sėdai Kaune, o kitą dieną jau Berlyne. Kada rusai užėmė Lietuvą , kai kuriems išgamoms irgi buvo džiaugsmo , kad įsiliejome į bendrą “tautų šeimą”. Galėsim geležinkeliu patekti į “sostinę Maskvą” ir į neaprėpiamaos šalies platybes. Po karo vietiniai šunys su , atėjusiais banditais, džiaugsmingai geležinkelius panaudojo naikinant Lietuvos Tautą. Kitas džiaugsmas buvo , kai rusai išvalė Kauno javų aruodus ir traukiniais nuvežę į Daugpilį ,garvežį “papuošę” stalino paveikslu su gėlėmis , grąžino į Kauną, bet su šūkiu. (Bus netikslus) ” tarybų sąjungos draugiška pagalba alkstančiai Lietuvos liaudžiai” .
O koks džiaugsmas , kai į Kauną grįžo traukinys su išgamomis , kurie atvežė “stalino saulę”.
O kaip džiaugėsi mano senelis, kad vokiečiai labai pagarbiai elgėsi , nes buvo geležinkelietis. Džiaugėsi ir rusų laikais, kad neatėmė siauro ruoželio žemės pagelžkely (galėjo pramisti), kad neišvežė į katorgą, nes buvo geležinkelietis. Darbas “ant gelžkelio ” išgelbėjo nuo baudžiavos “kolxoze”. Dar džiaugėmės , maži būdami, išdauždami langus akmenimis, vežamoms rusiškom karinėm mašinom.
Matai kiek džiaugsmų Lietuvoje surišta su geležinkeliu.
Prieš traukinį su šakėm nepašokinėsi ! Gelžkelis – jėga ! Žiūrėk, indėnams irgi gelžkelis per galvas pravažiavo.
(Jungtis Lietuvai leis integruotis į tarptautinį transporto tinklą)… O jei parašyčiau; Jungtis Lietuvai leis įsijungti (prisijungti prie…. , susijungti su … ir be galo daug kitų reikšmių) į tarptautinį transporto tinklą… Na, ar labai nusikaltau Lietuvos valstybinei Kalbai?
Padariau klaidą. Taisau . Į tarptautinį geležinkelių tinklą. Atsiprašau.
Matosi, kad daugelio žinios apie tai, kas tas yra “Rail Baltica” geležinkelis menkos. O juk su jo vėžės tiesimu Lietuvos teritorijoje yra padarytas kuriozas. Žinoma, kad iš Lietuvos pusės į Vakarus “Rail Baltica” eina per Balstogę ir tik nuo jos į Varšuvą. Ir štai. Iš Vilniaus per Druskininkus iki Balstogės yra apie 180 km. Tačiau link Balstogės Lietuvos valdžios ji tampa tiesiama per Kazlų Rūdą. Tokiu atveju iš Vilniaus iki Balstogės susidaro apie 400 km kelio, t.y. važiamas per aplinkui tampa apie 200 km ilgesnis. Atitinkamai jis du kartus brangesnis ir trunka mažiausiai du kartus ilgiau, nes greitis per K.Rūdą yra tik 90 – 120 km/val. Be to, vėžę tiesiant per Kazlų Rūdą ji per Vilnių neina. Tad, kaip neseniai buvo ir su susisekimu oru, – sostinė ignoruojama (suprantama tai daroma ne šiaip sau), vilniečiai verčiami į “Rail Baltica” sėsti, o grįžtant išlipti Balstogėje arba juo nesinaudoti apskritai. O tai reiškia, kad pajamas iš vilniečių ir šiuo traukiniu keliavusių minskiečių gautų Lenkija, o ne Lietuva. Rinkimai artėja, tad ar nereikėtų tokius valdžios darbelius įsisąmoninti ne tik tautininkams…