Saugios maudynės – linksma vasara (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Poilsis vasarą ir maudynės – neatsiejami vienas nuo kito. Saulės vonios gamtos prieglobstyje, gaivus vanduo ir linksma kompanija drauge ne visada gali garantuoti saugų ir sėkmingą poilsį. Būtina pasirūpinti ne tik pramogomis, bet ir savo bei aplinkinių, ypač vaikų, saugumu. Prie vandens reiktų elgtis atsakingai, kad linksmas poilsis nesibaigtų nelaime.

Poilsiaujant gamtoje nemažai užkandžiaujama, vartojami svaigieji gėrimai, todėl reiktų nepamiršti, jog eiti į vandenį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų yra pavojinga, nerekomenduojama maudytis ir pavalgius. Patariama maudynėms pasirinkti profesionalių gelbėtojų stebimas vietas, neplaukioti vieniems. Būtina paisyti viešuosiuose paplūdimiuose esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų. Patariama staiga nešokti į telkinį, nes įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei taip nutiko, reiktų nepanikuoti ir įtempus raumenį plaukti į krantą. Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių reikia bristi, o ne nerti, nes tokių vietų, kuriuose nardyti būtų saugu, nėra.

Labiausiai vasarą maudynes mėgsta vaikai, todėl išmokyti plaukti juos reikia kuo anksčiau. Mažyliams nuo pat mažens būtina aiškinti, kaip saugiai elgtis vandenyje, nuolat tai priminti. Vaikams, kaip ir suaugusiems, galioja tos pačios taisyklės, tačiau mažamečius prie vandens būtina prižiūrėti visą laiką, jų nepalikti net vyresnėlių priežiūrai. Vaikai iki 5 metų amžiaus panėrę į vandenį nesuvokia, kas vyksta, todėl skęsta tyliai, o jų gyvybei užgęsti po vandeniu užtenka vos kelių sekundžių. Vaikus maudytis galima leisti tik su gelbėjimosi liemenėmis, nes pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai.

Kartais nelaimingų atsitikimų prie vandens nepavyksta išvengti, todėl jei išvydote skęstantį žmogų, pirmiausia šaukdamiesi pagalbos atkreipkite aplinkinių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112. Pats gelbėkite tik tuomet, jei mokate gerai plaukti ir žinote, kaip prisiartinti bei nugabenti skęstantįjį į krantą. Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą. Jei skęstantis žmogus sugriebė jį gelbstintį žmogų, reiktų išsilaisvinti, nes panikos apimtas žmogus įsikibęs nugramzdins ir gelbėtoją.

Skendusį žmogų atplukdžius į krantą, pirmiausia reikia kviesti pagalbą ir jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, kol atvyks gelbėjimo tarnybos, teikti pirmąją pagalbą. Pirmiausia nukentėjusįjį reikia apversti veidu žemyn, išvalyti burną ir jei žmogus nekvėpuoja – pradėti gaivinti: dviem pirštais užspaudus nosį per burną du kartus įpūsti oro ir patikrinti pulsą. Jei jo nėra – dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį, abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito, statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis.

Gaivinimą galima baigti, jei kvėpavimas ir širdies veikla atsinaujina, atvykę medikai perėmė gaivinimą ar nukentėjusįjį ištinka biologinė mirtis. Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį reiktų paguldyti į stabilią šoninę padėtį užkloti, kad sušiltų. Kiekvienas skendęs žmogus turėtų būti nuvežtas į ligoninę, net jei atgaivinote jį labai greitai. Plaučių uždegimo požymiai gali pasireikšti net po kelių valandų, be to, skęstant visuomet sumažėja kūno temperatūra, todėl medikų apžiūra – būtina.