Rusijos Dūmos deputatai suabejojo, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes 1991 m. pripažinusi SSRS Valstybės taryba atitiko tuometį pagrindinį šalies įstatymą, rašo „Ria Novosti“.

Teisininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad tai yra „visiškai niekam nereikalingas kapstymasis po istoriją“. „Kad ir kaip būtų sukurta valstybės institucija, tarptautinės teisės požiūriu visiškai nėra svarbu. Jos sprendimai turėjo pasekmes, kurias tarptautinė bendruomenė suvokė kaip valstybės – SSRS – poziciją. Turiu omenyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybių pripažinimą“, – sakė D. Žalimas.

Sovietų Sąjunga Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d. Taip nutiko dėl to, kad 1991 m. rugpjūčio mėnesį žlugo pučas ir tapo aišku, jog senosios SSRS jėgos jau nebeturės įtakos valstybėje. Tuo metu Lietuva jau buvo gavusi pripažinimo aktus iš 57 valstybių.

Dar iki pučo 1991 m. liepos 29 d. Lietuva ir Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika pasirašė sutartį „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“. Joje Lietuva ir Rusija pripažino „viena kitą suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą, įtvirtintą pamatiniuose aktuose“.

Rusijos Dūmos deputatai nusiuntė užklausą Partijos „Vieningoji Rusija“ nariai Jevgenijus Fiodorovas ir Antonas Romanovas nusiuntė Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai laišką, prašydami įvertinti, ar teisėta buvo sukurta nekonstitucinė valstybinės valdžios institucija – SSRS Valstybės taryba, kuri priėmė daugelį sprendimų, „padariusių didžiulę žalą suverenitetui, valstybės saugumui ir šalies gynybai“.

Kaip rašoma dokumente, 1991 m., be būtinų pakeitimų SSRS Konstitucijoje, buvo sudaryta nauja, tuo metu galiojusioje Konstitucijoje nenumatyta, tai yra nekonstitucinė valdžios institucija – SSRS valstybinė taryba, kurios sprendimai turėjo būti ypatingo pobūdžio, informuoja rua.ru. Tai numatė SSRS įstatymas Nr. 2392-1 „Apie valstybinės valdžios institucijas ir SSR sąjungos valdymą pereinamuoju laikotarpiu“. „SSRS valstybinės tarybos nutarimai Nr. GS-1 (apie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą), GS-2 (apie Latvijos nepriklausomybės pripažinimą), GS-3 (apie Estijos nepriklausomybės pripažinimą) įtvirtino atplėšimą nuo SSRS didelės dalies jos strategiškai svarbios teritorijos, uostų ir akvatorijų netekimą, suardė šalies gynybos erdvę, sutrikdė ekonominius ryšius su Baltijos respublikomis“, – pabrėžė parlamentarai. Jų nuomone, akivaizdu, kad daugelis Valstybės tarybos veiksmų ir sprendimų „padarė didžiulę žalą suverenitetui, teritoriniam nedalomumui, valstybiniam saugumui ir šalies gynybiniams gebėjimams, paleido valstybės ardymo mechanizmus“.

„Išvardinti nusikalstami veiksmai yra ypač pavojingi valstybiniai nusikaltimai, jie turi būti kvalifikuojami pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 64 str. „a“ punktą – „Tėvynės išdavimas, tai yra SSRS piliečio sąmoningai atlikti veiksmai, kenkiantys suverenitetui, teritoriniam vientisumui arba valstybės saugumui ir SSRS gynybos gebėjimams, nes pagal Rusijos BK 9 str. 1 d., nusikalstamumas ir veiksmų baudžiamumas apibrėžiami baudžiamojo įstatymo, galiojančio jų atlikimo metu“, – aiškina parlamentarai ir pabrėžia, kad tokiems nusikaltimams senatis negalioja.

Todėl parlamentarai prašo juridiškai įvertinti įstatymo nuostatas nuo 1991 m., kurios reguliuoja SSRS valstybinės tarybos teisinį statusą, o taip pat Aukščiausiosios tarybos, SSRS prezidento (statusą). „Taip pat prašau teisiškai įvertinti sukūrimo teisėtumą ir veiklą SSRS valstybinės tarybos, valstybinės valdžios institucijos, nenumatytos SSRS Konstitucijoje“, – rašoma laiške.