Šulinių vandens kokybė Lietuvoje negerėja (0)

Launchministry.org nuotr.

Launchministry.org nuotr.

Kasmet kovo 22 dieną pasaulyje minima vandens diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulę vandens svarbą kiekvienam iš mūsų ir skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį. Vilniaus visuomenės sveikatos centras minėdamas šią dieną atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį į šachtinių šulinių, kuriuos vis dar naudoja nemažai gyventojų, vandens kokybę ir tinkamą jų priežiūrą.

Užteršta apie trečdalis šulinių

Visuomenės sveikatos centrai kasmet, gavę iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų pranešimus apie nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir maistui naudojančias šachtinių šulinių vandenį, organizuoja vandens kokybės tyrimus. Šių tyrimų tikslas – nustatyti, ar šulinių vanduo nėra užterštas nitritais ir nitratais. Tyrimai šiems gyventojams atliekami valstybės lėšomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris atsakingas už informacijos apie visoje Lietuvoje ištirtų šulinių vandens kokybę pateikimą Sveikatos apsaugos ministerijai, duomenimis, 2014 m. visuomenės sveikatos centrai iš viso gavo 2422 pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, maistui naudojančius šulinių vandenį. 2014 m. ištirti 2332 šachtinių šulinių vandens mėginiai, reikalavimų neatitiko 31 proc. jų. Šie skaičiai Lietuvoje nesikeičia jau ne vienerius metus – kasmet tiriant šulinių vandenį, nustatoma, kad apie trečdalio jų vanduo yra užterštas nitritais ir nitratais.

Daugiausia šiomis cheminėmis medžiagomis užterštų šulinių 2014 m. buvo nustatyta Šiaulių (42 proc.), Panevėžio (41 proc.) ir Vilniaus (39 proc.) apskrityse, šiek tiek mažiau – Alytaus (29 proc.), Kauno (29 proc.), Marijampolės (22 proc.) apskrityse. Mažiausiai vandens mėginių, neatitikusių reikalavimų buvo nustatyta Klaipėdos (12 proc.), Telšių (18 proc.), Tauragės (20 proc.) ir Utenos (20 proc.) apskrityse.

2014 m. Lietuvoje neužregistruota nė vieno apsinuodijimo šulinio vandeniu atvejo. Apie kiekvieno ištirto šachtinio šulinio vandens kokybę buvo informuoti visi šulinių vandens vartotojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Kūdikiai ypač jautrūs

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Nitratai organizme virsta nitritais. Apsinuodijus jais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu kraujyje susidaręs methemoglobinas į audinius negali pernešti deguonies, dėl to atsiranda deguonies trūkumo požymiai.

Apsinuodijama, kai kraujyje esama 20–30 proc. methemoglobino. Kūdikiams pamėlsta oda aplink burną, rankos, kojos. Vaikas gali vemti, viduriuoti, jo kvėpavimas – trikti. Sunkesni atvejai pasireiškia sąmonės netekimu, traukuliais. Apsinuodijimo baigtis gali būti mirtina.

Todėl labai svarbu įsitikinti, kad vanduo, kurį geria kūdikiai ar kuris naudojamas jų maisto gamybai, yra saugus. Šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ar besilaukiančios kūdikio, apie tai, kad maistui naudoja šulinio vandenį, turėtų pranešti savo šeimos gydytojui.

Kaip minėta, tokioms šeimoms šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai. Visi kiti gyventojai, norintys nustatyti savo šulinio vandens kokybę, gali kreiptis į bet kurią akredituotą laboratoriją, atliekančią vandens cheminius tyrimus, ir ištirti vandenį savo lėšomis. Tai rekomenduojama daryti kiekvieną pavasarį, kadangi polaidžio metu su tirpstančiu sniegu į gruntinį vandenį gali patekti įvairūs teršalai.

Kaip prižiūrėti šulinį

Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja.

Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), dėl nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Vandens užterštumą nitritais ir nitratais gali lemti neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra. Reikėtų atminti, kad 25 metrų spinduliu aplink šulinį negalima tręšti žemės, šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, vandenį semti tik tam skirtu kibiru.

Jeigu šulinio vanduo neatitinka reikalavimų, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį iš parduotuvių ar, esant galimybei, prisijungti prie centralizuoto vandentiekio.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: