Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi informaciją iš Visuomenės sveikatos centro apie dviem Tryškių miestelio (Telšių r.) gyventojams patvirtintą trichineliozės diagnozę, pradėjo tyrimą.
Tiriant žmonių užsikrėtimo trichinelėmis atvejį, paaiškėjo, kad susirgusieji šeimos nariai vaišinosi šernienos patiekalais. Šernienos vyras gavo iš Tryškių – Linkuvos medžiotojų būrelio nario ir nežinodamas medžiojimo taisyklių bei nesulaukęs privalomų trichineliozės tyrimų rezultatų, panaudojo užkrėstą mėsą maistui. Šernas buvo sumedžiotas Pagelžių miške (Tryškių sen. Telšių r.).
Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikę medžiotojų būrelio veiklos patikrinimą dėl veterinarinės priežiūros reikalavimų laikymosi ir nustatę pažeidimų, šio būrelio vadovui surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą ir priėmė sprendimą – laikinai uždrausti būrelio nariams medžioti.
Šerno mėsa surinkta ir sunaikinta šalutinių gyvūninių produktų utilizavimo įmonėje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Tyrimo medžiaga perduota Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, siekiant išaiškinti, ar šiuo trichineliozės protrūkio atveju nėra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų.
„Bendraujame su medžiotojais ir kiekvieną kartą primename, kad tik tvarkingai elgiantis ir laikantis medžioklės taisyklių, galima užkirsti kelią šiai ligai plisti. Stengiamės ugdyti ir gyventojų supratimą, jog naudodami maistui veterinarijos gydytojo nepatikrintą sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, jie rizikuoja net tik savo sveikata, bet gali užsitraukti ir teisinę atsakomybę. Nuolat aiškiname žmonėms, auginantiems gyvulius ir skerdžiantiems juos savo reikmėms, jog dėl trichineliozės būtina tirti kiekvieną skerdžiamą kiaulę“, – komentavo Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Nevardauskas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, trichineliozės atvejų Lietuvoje šernuose nemažėja, kasmet nustatoma daugiau nei po 100 šios ligos atvejų (2013 m. – 107, 2014 m – 135). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje praeitais metais buvo ištirti 5 699 šernų mėginiai, iš kurių 135 atvejais buvo patvirtinta trichineliozė.
Veterinarijos specialistai atlieka galimus šios ligos židinių tyrimus, kurie rodo, kad daugeliu atvejų trichineliozės užkratas būna gamtinės kilmės. Ligos židinio teritorijoje visada privaloma imtis saugos priemonių ir apribojimų, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių po užsikrėtusio gyvūno nustatymo.
Žmonės trichinelioze užsikrečia suvalgę nepatikrintos, termiškai tinkamai neapdorotos kiaulienos, šernienos, arklienos ar nutrijų mėsos, kuriose būna šių kirmėlių lervų. Trichineliozės sukėlėjos yra smulkios, 2-4 mm ilgio kirmėlės (trichinella spiralis). Žmonių žarnyne lervos greitai subręsta, o patekusios į limfą ir kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersiniuose raumenyse, (dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių). Lervos gyvybingos gali išlikti 40–50 metų.
