Lietuvos Mokslų akadenijos LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo aptikti pirmosios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos steigimo dokumentai. Šiemet gimnazija minės garbingą šimto metų jubiliejų, o sausio 22 d. Vytauto Didžiojo gimnazijoje rengiamas 100-ečio metų atidarymas. Itin reikšmingą dokumentą surado Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus, padedant Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai Rasai Sperskienei.
Šio unikalaus dokumento buvo ieškoma ne vienerius metus. Gimnazijos direktorė D. B. Puchovičienė kartu su R. Ginkumi tikrino Lietuvos valstybės centriniame archyve ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institute esančias bylas, kur perskaitė daugumą dr. Jono Basanavičiaus rankraščių. R. Ginkus taip pat buvo išstudijavę nemažai Vrublevskių bibliotekoje saugomų prof. Mykolo Biržiškos dokumentų, kuriuose užsiminta apie gimnazijos steigimą. 2015 m. sausio 16 d. mokytojas užsisakė peržiūrėti „Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti“ 1915 m. protokolų knygą, kurioje, pasirodo, buvo saugomi pirmosios lietuvių gimnazijos Vilniuje steigimo dokumentai. Vienas jų liudija, kad 1915 m. rugsėjo mėn. pradėtas svarstyti lietuvių gimnazijos steigimo klausimas, o rūpintis gimnazijos reikalais paskirti dr. J. Basanavičius, P. Gaidelionis ir M. Biržiška. Pastarasis net tapo pirmuoju gimnazijos vedėju. Toliau dokumente teigiama, kad jau kitą mėnesį „Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti“ įsteigė lietuvių gimnazijos kurso pamokas ir skyrė piniginį įnašą, kuris sudarė pradinį biudžetą.
Ne mažiau reikšminga 1944 m. laikraštyje „Naujoji Lietuva“ išspausdinta M. Biržiškos kalbos ištrauka, kurioje teigiama, jog „šiaip ar taip, pasijautėme steigią kažką naują, tik atgaivinome jau kaip lietuvišką mokyklą 1803–1915 m. veikusią 1-ąją Vilniaus vyrų gimnaziją, kuri išaugo iš veikusios prieš tai 20 metų vadinamosios poskyrinės (powydzialowa) mokyklos, o šioji dar iš Jėzuitinės kolegijos, kurios pradžia siekia 1570 m. Tad mūsų gimnazijos tradicijos yra labai senos, artinasi prie 375 metų ir siejasi su lotyniškuoju, lenkiškuoju ir rusiškuoju Lietuvos kultūros istorijos laikotarpiais. Tačiau 1915 metais pradėdama savo ketvirtąjį laikotarpį Vilniaus gimnazija nuo pat pirmųjų savo atgaivinimo dienų virto griežtai lietuviška, visus dalykus dėstydama lietuvių kalba <…>. Mūsų vytautinė gimnazija turi eiti Lietuvos istorijoje pirmąja lietuvių gimnazija.“
1921 m. Europoje ir Lietuvoje geopolitinė situacija buvo sudėtinga, todėl Pirmosios Vilniaus vyrų gimnazijos likimas buvo neaiškus. Remiantis 1921 m. rugpjūčio 22 d. mokytojų tarybos posėdžio protokolu „Dėl gimnazijos vardo pakeitimo“, M. Biržiškai pasiūlius pakeisti pavadinimą ir gimnaziją vadinti „Vytauto Didžiojo gimnazija“, buvo pritarta, nes joje mokėsi ne tik berniukai, bet ir mergaitės. 1939 m. mišri Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalinta į dvi atskiras berniukų ir mergaičių gimnazijas, joms suteikti Vilniaus Vytauto Didžiojo valstybinės berniukų gimnazijos ir Kunigaikštienės Birutės valstybinės mergaičių gimnazijos vardai. 1940 m. pavadinimai vėl buvo pakeisti, nors darbas tęsėsi abiejose gimnazijose: visi dalykai, išskyrus užsienio kalbas, mokyti lietuvių kalba.
