Lietuva paminėjo Laisvės gynėjų dieną. Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę Sausio 13-ąją, prisiminti tų kraupių įvykių dalyviai. Nuo 2005-ųjų metų šių įvykių atminimą primena skulptoriaus Dariaus Bražiūno ir architekto Artūro Asausko skulptūra „Aukojimas“, simbolizuojanti rankas į dangų pakėlusią moterį, stovinčią ant didžiulio varpo, kurio apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas, kaip šauksmas, kaip nepriklausomybės simbolis.
Tautiškos giesmės, virtusios Lietuvos himnu, sukurtos dr. Vinco Kudirkos Naumiestyje pirmasis paskelbimas taip pat buvo „Varpe“ 1898 m., Nr. 6. Himno žodžiai visais sudėtingais Lietuvai išbandymų metais lydėjo, kėlė, vedė – į šviesią, į teisingą Lietuvą.
Apie tai byloja Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje eksponuojama paroda. Jos autorius – inžinierius, zanavykas Romas Treideris. Pristatydamas parodą, R.Treideris pirmiausia papasakojo apie knygos „Lietuvos himno gimtinė“ atsiradimą, apie surinktą kolekciją, kuri atspindi „Tautiškos giesmės“ kelią į tautą. Parodoje – žymiausio XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjo, rašytojo, muziko, „Varpo“ redaktoriaus dr. Vinco Kudirkos raginimas kiekvienam iš mūsų kurti šviesią ir teisingą Lietuvą, vykdyti priesakus. Cituodamas Vytauto Landsbergio mintis iš knygos „Vincas Kudirka: rūpestis lietuviais“ (2008) , autorius priminė „Giesmėje“ išsakytus priesakus , kurių svarbiausi trys „Tegu tavo vaikai eina vien takais dorybės, Tegu saulė Lietuvoj tamsumas prašalina ir Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.
Giedodami himną, pagerbėme iškilųjį dr. V. Kudirką, kovotojus už laisvę.
Ypatinga šventė sukvietė pilnutėlę biblioteką iškilių svečių – dalyvavo LR Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Arimantas Dumčius, Kauno mero patarėjas Aurimas Ramoška, vicemeras Kazimieras Nausėda.
Svečiai, tardami sveikinimo žodžius susirinkusiems, renginio dalyviams, sveikino ir biblioteką, kuriai suteiktas garbingas Dr. Vinco Kudirkos vardas.
90-tuosius įkūrimo metus šiais metais mininti biblioteka svarbi miesto kultūriniame gyvenime, ženkli savo darbais. Svečiai linkėjo bibliotekos direktorei Nomedai Domeikienei, visam kolektyvui įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, o bibliotekai išlikti populiaria ir mėgiama skaitytojų, menininkų, knygos žmonių ir matoma.
Per knygą, jos skleidžiamą šviesą ateina žinojimas, patyrimas. Toliau apie dr. Vinco Kudirkos literatūrinį palikimą kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus specialistė, Vinco Kudirkos kūrybos tyrinėtoja, rašytoja prozininkė Nijolė Raižytė. Įdomų pranešimą „Lietuvos himno istorija“ parengė visuomenės veikėjas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas Zigmas Tamakauskas.
Visi kalbėjusieji minėjo žmones, kurių dėka turime laisvą lietuvišką žodį, Nepriklausomą Lietuvą, bet turime ir nepamiršti tų, kas garbingai kovojo, kad tuos laisvės siekius išsaugotų ir ateities kartos…
Kad išliktume orūs, garbingi, turime būti vieningi, tolerantiški, turime gerbti tuos, kurie siekia kilnių idealų. Nemažai prie tokių prasmingų darbų prisideda Kauno Zanavykų bendrija, kuriai vadovauja pirmininkė Regina Motienė. Ji kartu su Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininku Kęstučiu Vaičiūnu pasveikino renginio organizatorius, bibliotekos darbuotojus, sąjūdiečius. Padėkos žodžių netrūko ir zanavykui, prof. Arimantui Dumčiui, bene aktyviausiam kauniečiui Seimo nariui, kurio dėka renovuotos Vitebsko, Eigulių bibliotekos, kuris vis nešinas knyga, geru žodžiu skuba į susitikimus su skaitytojais, bibliotekininkais. Ir šį vakarą Arimantas Dumčius, lydimas Stasio Jameikio knygos „Traukinys rieda į amžinatį“ naujojo leidimo rėmėjos Inos Kasputienės, Tremtinių sąjungos narių, atvyko su dovanomis. Knygos padovanotos bibliotekai, tremtiniams, svečiams.
Tikimės, kad paroda pasieks ir kitas biblioteka, mokyklas, kad „Su Vinco Kudirkos vardu“ atversime dar ne vieną Lietuvos istorijos puslapį.
Autorė yra Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Ryšių su visuomene, kultūros renginių organizatorė
