Tarptautinė mokslininkų grupė lydima profesoriaus Viljamo Roebrasko (Wil Roebroeks) iš Leideno universiteto, kuris yra Nyderlanduose, aptiko seniausią žmonijai žinomą Stačiojo žmogaus (Homo erectus raižinį ant fosilinės kriauklės, kuri buvo rasta Indonezijos Javos saloje.
Kataloguojant šimtus kriauklių, kurias 19 amžiuje surinko garsus geologas Judženas Dubua (Eugene Dubois), ant vienos iš jų atsitiktinai pastebėti dirbtiniai įrėžimai, kurie nekėlė abejonės, kad yra padaryti žmogaus protėvio.
„Tai buvo atradimo akimirka. Aš neabejojau, kad rėžiniai yra dirbtinės kilmės. Nebuvo jokio kito paaiškinimo“, – kalbėjo komandos narys Stefanas Manro (Stephen Munro).
Naudodami du skirtingus laiko nustatymo būdus, mokslininkai išsiaiškino, kad šis raižinys padarytas prieš 430 tūkst. ar 540 tūkst. metų.
Šis atradimas pakeitė žmogaus istorijos supratimą. Iki tol seniausias rastas raižinys datuojamas 100 tūkst. metų iki šių dienų ir priklausė jau dabartiniam žmogui Homo sapiens.
Taigi, ar raižinys jo gamintojui turėjo kokią prasmę? Ir ką jis gali papasakoti mums apie sudėtingų žmogaus minčių ir meninės išraiškos kilmę?
Galima tik spėlioti, kad mūsų protėviai jau prieš pusę milijono metų turėjo tam tikrą estetinį supratimą, o gal tai buvo savotiškas nuosavybę žymintis parašas.
Mokslininkai mano, kad šios kriauklelės tuo pat metu buvo laikomos maisto šaltiniu, įrankių gamybos žaliava, ir raižinių darymo medžiaga. Toks skirtingų sričių apjungimas davė didelį postūmį žmogaus proto vystymuisi.
Kol kas sunku pasakyti ar tai buvo ankstyva Homo erectus estetinė kryptis, ar tai jau buvo plačiau paplitęs reiškinys.
