K.Paulauskaitės nuotr.
Plungės viešojoje bibliotekoje pristatoma fotografijų paroda „Plungės veidai“. Tai bibliotekos savanorių projektas, kuriuo siekiama parodyti, kad miestas – tai ne vien jo istorinis paveldas, bet, pirmiausia, žmonės, kurie jame gyvena.
Idėjos autorius prancūzas Romain Asensio, kuris Plungėje gyvena jau aštuonis mėnesius, įkvėpimo pasisėmė iš panašaus jo paties jau vykdyto projekto Kanadoje ir internetinių projektų Plungėje įgyvendino du vietiniai savanoriai – Aroldas Zdramys ir Rosita Reinikytė.
„Plungės veidai“ – fotografijų paroda, kuria siekiama parodyti kuo visapusiškesnę miesto ir rajono žmonių įvairovę. Šiuo projektu norima atidžiau pažvelgti į žmones, kurie savo darbais kasdien prisideda prie Plungės kūrimo. Pasirinktus žmones fotografavo jų kasdienėje darbo ar laisvalaikio aplinkoje. Kiekvienam projekto dalyviui bus skirta viena fotografija, prie kurios pateikta trumpa ištrauka iš interviu su juo.
Parodos autoriai nori pasakyti, kad miestas – tai ne vien jo istorinis paveldas, bet, pirmiausia, žmonės, kurie jame gyvena. Pažvelgus į istoriją, miesto kūrėjai visada buvo itin svarbūs žmonės. Nuo antikos atstovo Aristotelio veikalo „Politics“ iki šių laikų sociologo Mauricijaus Halbokso ir jo teorijos, kad miestas – tai kolektyvinės atminties veidrodis, visi socialiniai mokslai teoriškai aiškino itin glaudų ryšį tarp žmogaus ir miesto. Norima pabrėžti sociologijos šaką – vadinamąją miesto sociologiją, – kuri kalba apie ryšį tarp miesto ir jo gyventojų. Susimąsčius apie miestą, jo kultūrinį ir socialinį gyvenimą, akivaizdžiai suvokiama, jog svarbiausia jo dalis ir kūrėjai yra patys miesto žmonės. Gal istorijoje, kaip svarbiausi miesto kūrėjai, išlieka tik keli žmonės, tačiau prie miesto kūrimo prisideda kiekvienas – nesvarbu, kas jis bebūtų.
„Siekiant suprasti „Plungės veidų“ idėją, pirmiausia reikia grįžti į projekto pradžią. Motyvas kurti šį projektą buvo mano stažuotė Kvebeke 2010 metais. Čia buvau kultūros projektų vadovas. Praėjus tam tikram laikui, per kurį stebėjau ir analizavau šį regioną, mane sukrėtė jame vyraujanti identiteto problema. Po šio pastebėjimo mano projekto tikslu tapo kultūrinio paveldo, šiuo atveju – nematerialaus paveldo, panaudojimas ieškant atsakymo į tapatybės klausimą, tinkamą būtent šiam regionui.
Kultūra visuomenėje turi svarbų vaidmenį, nesvarbu, apie kurį lygmenį kalbama: vietinį, regioninį ar nacionalinį. Kultūra – ne tik pramogos, ji turi platesnį tikslą. Kultūra turi nešti žinią, atsakyti į kylančius klausimus. Per keturis mėnesius buvo sukurta kilnojamoji paroda. Pagrindinė parodos koncepcija buvo nematerialaus kultūrinio paveldo paieška, remiantis penkiais žmogaus pojūčiais – kvapu, lytėjimu, klausa, jutimu ir regėjimu. Viena vertus, paroda akcentavo to regiono paveldą, kita vertus, padėjo atsakyti į klausimus apie regiono identitetą.
Taip gimė ir „Plungės veidų“ idėja. Savanoriaudamas aš daug sužinojau apie Plungės miesto istoriją, bet dauguma pasakojimų buvo apie praeitį. Aš norėjau daugiau dėmesio skirti miesto dabarčiai bei parodyti miestą kitu aspektu, – kad įdomūs gali būti ne tik svarbūs asmenys, bet ir paprasti plungiškiai, kurie savo kasdieniu darbu kuria miestą. Matydavau, bet nepažinojau kai kurių žmonių, kuriuos pristatysime šioje parodoje. Tai taikytina ir kitiems Plungės žmonėms“ – sako R.Asensio.
Paroda bus rodoma iki gruodžio 12 dienos.
Atidarymo akimirkos Plungės savivaldybės viešosios bibliotekos socialiniame tinklapyje.
Parašykite komentarą