Nuo rugpjūčio 28 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) rodoma aktoriaus Vytauto Tomkaus (1940–2022) fotografijų paroda, skirta artėjančiai Vytauto Tomkaus 85 metų sukakčiai paminėti.
Būtent šiame teatre prabėgo patys darbingiausi ir džiugiausi aktoriaus gyvenimo bei kūrybos metai.
V. Tomkaus pavardę Lietuvoje žino daugelis. Žino, kad jis buvo aktorius, suvaidinęs legendinį veikėją „svieto lygintoją“ Tadą Blindą.
O ar galėtų pridurti daugiau? Vargu. „Vyresni teatro ir kino gerbėjai atsimintų vaidmenis Kauno ir Vilniaus dramos teatruose, išvardintų keletą žinomų kino filmų ir serialų.
Tačiau nedaugelis žino, kad V. Tomkus yra suvaidinęs ne tik garsųjį Blindą, po ko ilgam tapo Tautos numylėtiniu, bet ir daugiau nei 100 vaidmenų Lietuvos teatruose ir daugelio šalių kino studijose.
Kad buvo puikus dailininkas, turėjęs šmaikščią ranką ir taiklią akį. Kad buvo azartiškas fotografas, nepaleidęs fotoaparato iš rankų keletą dešimtmečių ir sukūręs visą seriją įsimintinų Lietuvos kultūros ir teatro žmonių jaunystės portretų“, – sako parodos sudarytoja, dailininkė, aktoriaus dukra Dovilė Tomkutė.
Impulsu surengti šią parodą tapo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojos, žurnalistės Liucijos Armonaitės parengta paroda „Režisierius Jonas Jurašas. Būties kaina“.
Paroda buvo atidaryta Kauno dramos teatre 2021 m., joje buvo eksponuojama nemažai Vytauto Tomkaus fotografijų ir piešinių. Net parodos sudarytojai nežinojo visų jų autorystės!
Jonas Jurašas ir Vytautas Tomkus buvo kursiokai Lietuvos valstybinės konservatorijos (LMTA) pirmame kurse 1957-8 m., tapo gerais draugais.
Jonui Jurašui išvykus studijuoti režisūros į Maskvą, Vytautas Tomkus tęsė aktorines studijas ir jas baigė 1961 m. Tada jie vėl susitiko, jau kaip kolegos Kauno dramos teatre.
Čia dirbo ir Vytauto Tomkaus žmona aktorė Lilija Mulevičiūtė-Tomkienė, jų abiejų kursiokė. Vytautas ir Lilija vaidino beveik visuose Jono Jurašo statytuose Kauno dramos teatro spektakliuose, kol 1971 m. buvo pakviesti į Vilnių ir tapo Akademinio dramos teatro aktoriais.
Vytautas Tomkus aktyviai fotografavo nuo vidurinės mokyklos vyresnių klasių – dar būdamas paauglys, pats nuvyko prekiniais traukiniais iš Radviliškio į Sovetską ir nusipirko fotoaparatą „Zorkij“.
Įstojęs į Lietuvos valstybinę konservatoriją, tapo savo kurso foto metraštininku. Vytauto Tomkaus bendramoksliais buvo nemažai vėliau žinomų Lietuvos teatro žmonių: aktoriai Eugenija Pleškytė, Ferdinandas Jakšys, Regina Paliukaitytė, Lilija Žadeikytė, Lilija Mulevičiūtė (Tomkienė), režisieriai Jonas Jurašas, Valdas Lencevičius, Alvyda Čepaitytė, Romualdas Jarašauskas ir kt. Vytauto fotoaparatas lydėjo kurso draugus per paskaitas, šventes ir atostogas.
Šioje parodoje pavyko sudėti tik palyginus nedidelį šių nuotraukų kiekį.
Greta fotografijos, Vytautas Tomkus reiškėsi ir kaip gabus piešėjas su puikiu humoro jausmu. Jis piešė savo aplinkos žmonių portretus, įvairius linksmus studijų vaizdelius, savo sumanymu ilgą laiką kūrė Konservatorijos sienlaikraštį, šmaikščiai vaizdavo studentiško gyvenimo aktualijas.
Piešimas lydėjo jį per gyvenimą, dirbant įvairiuose Lietuvos teatruose ir kine.
Lietuvos žiūrovams mažai žinoma ir gausi Vytauto Tomkaus filmografija. Be daugelio įsimintinų vaidmenų Lietuvos kino studijoje ir televizijoje, V. Tomkus daug filmavosi Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Meksikoje ir kt.
Buvo vienas iš vedančių aktorių Nacionaliniame Kauno dramos ir Vilniaus Akademiniame dramos teatruose. Darbo jam niekada netrūko, bet dažnas režisierius reikalavo suvaidinti taip, kaip tai jau darė viename ar kitame filme ar spektaklyje.
Jis pyko, nes kiekvienas vaidmuo jam buvo naujas iššūkis ir kiekvieno veikėjo charakterį jis išanalizuodavo ir perleisdavo per savo sielos ir asmenybės filtrą.
Filmai ir spektakliai su jo dalyvavimu įgydavo gyvybės, o jo griausmingas balsas skambėjo iš TV ir kino ekranų ir nuo teatro scenų, pasiekdamas paskutines parterio eiles.
Savo veikėjais Vytautas Tomkus įėjo į Lietuvos teatro ir kino istoriją. Jis sukūrė išoriškai stipraus, bet vidumi jautraus ir kartais pažeidžiamo savo laikmečio veikėjo portretą.
Vytauto Tomkaus vaidmenys, piešiniai ir fotografijos tą spalvingai atskleidžia
Mintį parengti parodą palaikė Radviliškio, Vytauto Tomkaus gimtojo miesto, kurio Garbės pilietis Nr. 1 jis yra, kultūros centras ir Lietuvos kultūros taryba.
Ši paroda – tai pirmas žingsnis, siekiant susisteminti ir aprėpti gausų Vytauto Tomkaus kūrybinį palikimą. Liko daug fotografijų, negatyvų, dokumentinių kadrų, interviu, jo paties filmuotų šeimos ir draugų gyvenimo akimirkų.
Iš turimos medžiagos galėtų išeiti kelios parodos, išsami knyga ar dokumentinis filmas.
Ši paroda – tai pasakojimas ne tik apie vieną žmogų, bet apie visą jo kartą ir jų laiką, apie gyvenimą nuo sunkaus pokario iki sudėtingos šiandienos.
Kiek šviesos, teigiamų jausmų, tikėjimo ateitimi ir savo jėgomis iš jų sklinda. Vytautas Tomkus buvo žmogus-fakelas. Jis degė stipriai ir karštai. O tie, kuriems teko prie jo ugnies bent trumpam prisiliesti, neliko jam abejingi.
Tikimės, kad ši paroda, atskleidžianti mažai žinomas aktoriaus kūrybos puses, bus įdomi Lietuvos žiūrovams.
Prasminga, kad pirmasis parodos pristatymas vyksta Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur prabėgo patys darbingiausi ir džiugiausi Vytauto Tomkaus gyvenimo ir kūrybos metai. Paroda skirta artėjančiai Vytauto Tomkaus 85 metų sukakčiai paminėti.
Spalio 1 d. paroda bus atidaroma Radviliškio kultūros centre, vėliau ją numatoma rodyti Šiaulių dramos teatre, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.
Paroda veiks iki rugsėjo 26 d. Ją galima pamatyti prieš spektaklius.
Daugiau žinių čia.
Dovilė Tomkutė,
Dailininkė, parodos sudarytoja
Žinios tel. 8 688 26875
Parodos rengėjai: Radviliškio miesto kultūros centras
Dizaineris – Vilmas Narečionis
Spaudos darbai – Pixolain
Projektą finansuoja: LTKT ir Radviliškio rajono savivaldybė
Aktorius su avangardisto siela
Paroda, skirta Vytautui Tomkui (1940–2022)
„Visada buvau už aktorinį teatrą. Buvo ir liko svarbu aktoriaus santykis su autoriumi-tekstu, su jo išraiškos amplitude, su režisieriaus koncepcija.“
Vytautas Tomkus
Kažkada aktorius Vytautas Tomkus sakė: „Visada švenčiu savo gimimo dieną liepos 29, septintą valandą vakaro – tada gimiau, pirmą kartą surėkiau; kaip sakė Mama, taip ir švenčiu.“
O pagal gimimo metus Vytautas Tomkus ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras – vienmečiai. Dar daugiau – jį galima vadinti vienu iš įdomiausių šio teatro aktorių.
Vytautas Tomkus buvo labai šiltas, jautrus žmogus, visų mylimas draugas. Taip pat – drąsus ir pilietiškas.
Vos tik atslūgus sovietmečio šleikštuliui, XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis ryžosi akcijai, atkreipiančiai dėmesį į sudėtingą teatro ir aktorių padėtį: prie teatro paradinio įėjimo „vaksavo“ žiūrovams batus.
Tai buvo viena pirmųjų socialinių ir meninių akcijų-pasirodymų. Stotingas aktorius su avangardisto siela! Nuo to laiko niekas nesugalvojo įtaigesnio veiksmo, nors įvykių visokių būta.
Teatro scenoje Vytautas Tomkus kūrė bekompromisinius veikėjus, išsiskiriančius drąsa ir atvirumu. Jo balsas „griaudėjo“ scenoje garsiau už bet kokius rėkavimus, nors jis balso ir nekeldavo. Jame sugyveno du pradai: stotingo Dzeuso ir šmaikštaus, geraširdžio žmogaus.
Suvaidinęs apie šimtą vaidmenų, aktorius džiaugėsi, kad Dievas suteikė malonę kurti su pačiais įvairiausiais režisieriais. Jis teatrą jautė visu kūnu.
Tomkus iš prigimties buvo aktorius. Jis turėjo tikslią savo kūrybos sistemą, mokėjo perteikti reikiamus jausmus. Yra sakęs: „Ašaroti scenoje negalima, nes ašaros nustoja veikti. Ašarą privalu išleisti tik tada, kai ji ypatingai reikalinga. Ašara turi būti lyg taiklus šūvis.“
Nedaug teko keliauti su Vytautu, su jo vaidinamais veikėjais, bet kiekvieną kartą netikėtai susiformuodavo tokios mizanscenos, kurios šį aktorių atskleisdavo pačiomis gražiausiomis spalvomis.
Nors lietuviams jis išliks amžinuoju „svieto lygintoju“ Tadu Blinda, bet šiek tiek daugiau jį pažinus, Vytautą Tomkų reiktų vadinti teatro karaliumi, teatro aristokratu.
Jam buvo lemta gyventi pačiu sudėtingiausiu laiku, bet jis niekada neišdavė lietuvybės, teatro scenoje kūrė tvirto ir tiesaus žmogaus portretą. Jis priklausė kartai, kuri paklojo pamatus profesionaliam aktoriniam menui.
Teatrologė Daiva Šabasevičienė apie aktorių Vytautą Tomkų
Aktorius Vytautas Tomkus – galingas, tvirtas, sąmojingas, atviras, nuoširdus, darbštus ir talentingas, visada turintis savo tvirtą nuomonę.
Savo kino karjerą pradėjo nuo dviejų „sąlyginai“ neigiamų rūšių. Pirmiausia buvo Povilas – režisieriaus Raimondo Vabalo filme „Žingsniai naktį“ ir partizanas Apuokas iki šiol tiek daug ginčų keliančiame V. Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“.
Atsivėrė durys filmuotis kitose šalyse. Ir taip V. Tomkus atliko apie aštuoniasdešimt kino vaidmenų. Jam teko filmuotis skirtingose vietose, įvairiomis sąlygomis.
Aktorius turėjo Dievo duotą talentą: visada buvo labai organiškas, tikroviškas. Iš esmės jam beveik niekada nereikėjo ypatingo grimo, užteko gyvenimiškos patirties ir tikros aktorinės nuojautos.
Aktorius sugebėdavo kiekvienam savo vaidmeniui suteikti aiškų pavidalą, niekur nepervaidindavo, rasdavo tą ypatingą spalvą, padedančią patikėti jo veikėju.
Iš pirmo žvilgsnio „paprasta“, tokia kasdieniška, net lakoniška Vytauto Tomkaus vaidyba jo veikėjas – nesvarbu teigiamus ar niekšus, gyvenančius rūsčiais pokario metais, riterių laikais ar tiesiog mūsų amžininkus paversdavo pirmiausia žmonėmis su visomis jų silpnybėmis ir stiprybėmis.
Lietuvių žiūrovą jis visiems laikams užkariavo įjojęs į ekranus kaip Tadas Blinda ir nepaisant savo gausybės vaidmenų liko visiems laikams tuo šauniuoju „razbaininku“. Kaip teigė jo partnerė Vaiva Mainelytė: „Vytautas įkūnijo svieto lygintoją žemaitį Tadą Blindą – nesuvaidino, o krauju išgyveno.“
Režisieriai daugiau jį „naudojo“ remdamiesi išoriniais požymiais ir gilesnės jo savybės ne visada buvo tinkamai įvertintos.
Ne visi filmai, kuriuose jis pasirodė – šedevrai, tačiau savo vaidyba jis dažnai vienas pats smarkiai padidindavo tų labai vidutiniškų filmų vertę. O daugelis artimų jo sielai charakterių gal taip ir liko nesuvaidinti.
Kino kritikė Izolda Keidošiūtė
Režisieriaus Jono Jurašo dedikacija Vytautui Tomkui ant spektaklio „Mamutų medžioklė“ programėlės
Brangus Vytai!
Sveikinu Tave su pirmuoju savo „sargavimu“, su pirmąja Didžiąja Medžiokle. Šiandien visi švęs 40-tąjį spektaklį, Tu – tik pirmąjį, tačiau tikiu, kad Tu suspėsi „atsigriebti“ ir išlieti visą savo pilietinę neapykantą viskam, kas šlykštu, buka ir bedvasiška mūsų gyvenime.
Ką aš galėčiau Tau palinkėti? Linkiu, kad savo žmogiškomis savybėmis Tu būtumei Toks, kokį aš Tave pažįstu ir kas svarbiausia – tos savybės Tau duotų tikrą moralinę teisę tarti žodžius, priklausančius ŽMONIJOS SĄŽINEI.
Su pagarba – Tavo Jonas Jurašas
Kaunas, 1969 m. balandžio 17 d.
Atsisveikinant su Vytautu Tomkum,
Mane giliai prislėgė žinia, kad netekome Vytauto Tomkaus – talentingo aktoriaus, šviesios asmenybės, kolegos.
Mes kartu pradėjome teatro studijas tuometinėje Konservatorijoje (Muzikos ir teatro akademija).
Jis buvo mano artimas bičiulis. Kūrybingai dirbome su Vytautu Kauno dramos teatre, kai buvau to teatro meno vadovu.
Jis ne tik buvo labai gabus aktorius, sukūręs daug svarbių vaidmenų, bet ir puikus, jautrus, doras žmogus, ištikimas bendražygis, palaikęs ir rėmęs mane tais nelengvais sovietmečio cenzūros metais. Labai jį gerbiau ir dažnai pasigesdavau.
Vytauto Tomkaus netektis – didelis praradimas visam Lietuvos teatrui – skaudus man asmeniškai. Šią sunkią valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą Vytauto Tomkaus artimiesiems, ypač jo žmonai Lilijai ir dukrai Dovilei.
Su pagarba,
Jonas Jurašas
Lenkiu galvą šviesiam talentingo aktoriaus Vytauto Tomkaus atminimui ir reiškiu gilią užuojautą jo šeimai.
Pagarbiai, Aušra M. Sluckaitė-Jurašienė
2022 m. liepos 29 d.
