Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

P. Kruopis. Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosime?

Paulius Kruopis, www.propatria.lt
2014 11 01 15:00
9
0
SHARES
Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.
Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai. Vilnius nėra tik istorinė sostinė. Vilnius lietuviams yra būtis, esmė. Lietuva be Vilniaus kaip karalius be karūnos.

Visa svarbiausia mūsų tautos istorija sukasi aplink Vilnių: iš šių apylinkių kilo pirmasis mūsų karalius Mindaugas ir būtent šios žemės tapo senosios Lietuvos valstybės pamatais; Vilniuje Gediminas pastatė pilį ir perkėlė į šį miestą sostinę, kuris išliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru iki pat carinės Rusijos okupacijos; čia jėzuitų ordinas XVI a. įkūrė pirmąjį universitetą, davusį daug šviesuolių lietuviams ir kitoms tautoms; Vilnius ne kartą tapo karų, sukilimų centru, kurį buvo stengiamasi užimti ar apginti. Taigi ir XIX amžiuje atgimusi lietuvių tauta negalėjo savęs įsivaizduoti be Vilniaus, kuriame galiausiai buvo paskelbta Lietuvos valstybės nepriklausomybės deklaracija.

Todėl šiandien yra keista girdėti iš Lietuvos istorikų, kurie Vilnių kraštą laiko ne lietuvių žeme, o svetima kitataučių teritorija. Štai, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, žvelgdamas į tautinę Vilniaus miesto gyventojų sudėtį XX a. pradžioje, daro išvadą, jog lietuviai šiame mieste šansų įsitvirtinti neturėjo. Tokios išvados pateikiamos, kadangi miesto priklausymas valstybei suvokiamas ne pagal gyventojų kilmę ir istoriją, o pagal vyraujančią kalbą. Žinoma, kad Vilniuje tuo metu gyveno nedaug lietuvių, tačiau apylinkėse ir visoje Pietryčių Lietuvoje lietuviškai kalbėti mokėjo didžioji dauguma. Galiausiai, visuose didžiuosiuose Lietuvos Respublikos miestuose iki trečiojo dešimtmečio pabaigos vyravo lenkų, žydų kalba, tačiau šių gyvenviečių niekas dėl kitos kalbos nebandė paversti svetima teritorija. Negi taip sunku pripažinti, kad Lietuva turi ir turės teisę į savo sostinę?

Taip pat nemaloniai nustebina ir kitų istorikų pasisakymai, kad veidmainiška Lenkijos agresija 1920-aisiais, iš tikrųjų, nebuvo Lietuvos okupacija, o paprasčiausias „savos“ teritorijos užėmimas. Kaip galima sakyti, jog Vilnius gali priklausyti Lenkijai, jei šis miestas nuo seno buvo LDK sostinė, o t. y. Lietuvos sostinė? Kaip Želigovskio operaciją galima laikyti gudria, sumania, kai vos prieš dieną, spalio 7-tąją, Suvalkų sutartimi Vilnius buvo pripažintas Lietuvos valstybei?

Šis gėdingas Lenkijos išpuolis tuo metu sugriovęs santykius tarp lietuvių ir lenkų tautų, kai kurių dabartinių Lietuvos istorikų, traktuojamas kone žygdarbiu. Dar trūksta, kad mes pradėtume švęsti Želigovskio sukilimą, juk pagal kai kuriuos intelektualus šis generolas irgi buvo lietuvis. Tačiau turėti lietuvišką kilmę, tai nereiškia teisės save laikyti lietuviu. Tikras lietuvis siekia tautai suteikti jos pačios savarankiškai valdomą valstybę, bet tiek Lucianas Želigovskis, tiek Juzefas Pilsudskis į Lietuvos valstybės idėją žiūrėjo paniekinančiai. Šiandien pamirštame, kad Pilsudskis norėjo okupuoti Lietuvą ir padalinti į tris dalis: Rytų, Vidurio ir Kauno. Ta įrodo ir faktai: po Vilniaus užpuolimo lenkų kariuomenė veržėsi tolyn į Lietuvos gilumą, kol jos nesustabdėme ties Širvintomis ir Giedraičiais. Jei ne Tautų Sąjunga, lietuviai turėjo realią progą patys savomis jėgomis atsiimti Vilnių iš tų pačių asmenų, kurie pradėjo šią klastingą operaciją. Todėl pelnytai šie karininkai turi būti laikomi lietuvių tautos išdavikais, bet ne tikrais šios tautos atstovais. Nes šie Lenkijos kariškiai niekada negynė nei lietuvių tautos, nei Lietuvos valstybės interesų.

Tačiau lietuviai net ir matydami kaip Lenkijos laivas skęsta tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kariuomenių 1939-ųjų rugsėjį nedūrė peilio lenkams į nugarą. Lietuva galėjo atsiimti Vilnių, kas jai tiesiogiai ir priklauso, bet šito niekingo veiksmo, kokį atliko Lenkija 1938-ųjų rudenį, užgrobdama Čekoslovakijai priklaususią Tešino zoną, lietuviai nepadarė. Tiesa, aplinkybės, kuriomis Vilnius buvo atgautas, Lietuvai nebuvo palankios. Sovietų Sąjunga primetė savo sąlygas, o mūsų vadovai tikėdamiesi ateityje išsaugoti nepriklausomybę pasirašė su SSRS savitarpio pagalbos sutartį. Mainais į Vilniaus kraštą teko leisti dislokuoti Raudonosios Armijos dalinius Lietuvos teritorijoje.

Nepaisant šių aplinkybių, Vilnius pagaliau tapo nepriklausomos Lietuvos sostine. Tačiau pats kraštas ir gyventojų tautinė tapatybė buvo pasikeitusi. Praūžusi polonizacija, ėjusi ne tik iš Lenkijos valstybinių įstaigų, spaudos, švietimo, bet ir lenkų valdomos Vilniaus vyskupijos, pakeitė vietinių gyventojų požiūrį į kalbą, tautinį identitetą. Dešimtmečius vaikai nuo mažumės buvo mokomi, kad „Dievas danguje tik lenkiškai supranta“. Tačiau vėliau tos tautinio identiteto problemos tik pagilėjo po Sovietų Sąjungos okupacijos, kuomet daug sulenkėjusių vietinių ar tarpukariu atsikrausčiusių gyventojų išvyko į Lenkiją, į Vilniaus kraštą buvo atkelta daug baltarusių, o per pirmus 10 pokario metų įsteigtos 367 lenkiškos ir uždarytos beveik visos lietuviškos mokyklos.

Tačiau šiandien situacija Pietryčių Lietuvoje nepagerėjo, bet tik pablogėjo. Pirma, žvelgiant iš gyvenančių lietuvių pozicijų, yra žinoma, jog sparčiai nyksta lietuvių kalba, uždaromos lietuviškos mokyklos. Antra, dar didesnė problema, kad kitataučiai, ypač lenkakalbiai, savęs nelaiko Lietuvos valstybės dalimi. Bėda ta, jog apie 200 tūkst. lenkakalbių nėra integruoti į Lietuvos Respubliką. Nors švietimo srityje lenkų bendruomenė turi puikiausias sąlygas mokytis savo kalbos, istorijos, tačiau per daugiau nei 20 metų, ši tautinė bendrija neįtraukta į Lietuvos politinį bei visuomeninį gyvenimą. Viskas, ką mes žinome iš žiniasklaidos apie lenkų bendruomenę – yra Tomaševskis ir Lenkų Rinkimų Akcija Lietuvoje. Kur tuomet Lietuvos valstybės vaidmuo?

Kitataučiai vaikai nėra skatinami mokytis lietuvių kalbos, istorija pateikiama iš Lenkijoje parašytų vadovėlių, statomi paminklai tūkstančius taikių gyventojų sunaikinusiai Armijai Krajovai, o gyvenvietėse ant kiekvieno namo pakabintos lentelės su gatvių pavadinimais lenkų kalba. Ar Jums tai panašu į Lietuvą? Ir tai dar ne viskas. Ruošiami įstatymai, įteisinantys vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis ir dar siekiama įtvirtinti kitą kalbą kaip oficialią tame rajone, kuriame gyvena daugiau nei 10 proc. kitos tautos atstovų. Atleiskite, bet norėčiau visų Jūsų paklausti, ar tokie žmonės iš Vilniaus krašto gali jaustis, kad jie gyvena nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje? Kaip Lietuvos valstybė gina jų kaip Lietuvos Respublikos piliečių teises nuo tokių antivalstybinių darinių kaip Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcija?

Ar mes suvokiame, kad teritorija aplink Vilnių tampa atskira respublika? Tokį kraštą, kuriame dominuoja neintegruoti į valstybės gyvenimą asmenys, galima nesunkiai paversti antivalstybiškai nusiteikusių piliečių zona. Kas padaryta Rytų Ukrainoje su vietos rusakalbiais nesunkiai gali būti pakartota ir Pietryčių Lietuvoje. Galima net retoriškai susimąstyti, ar Vilniaus praradimas negalėtų pasikartoti? Ir ką lietuviai bei Lietuva daro, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai Vilniaus krašto reokupacijai, kuomet Lenkų Rinkimų Akcijos vedlys Valdemaras Tomaševskis palaiko agresyvią Rusijos politiką Ukrainoje?

Istorija nėra tik romantinis vaizdinys, kuriuo galime grožėtis ir nieko nedaryti! Istorija nurodo mūsų praeities valstybės pasiekimus ir klaidas. Klausimas keliamas paprastas: ar norime, kad mūsų valstybė išliktų, ar stengsimės atsiriboti nuo praeities lyg laiko atgyvenos? Kol kas, rodos, einame antruoju keliu ir todėl turime bent suvokti šio naivaus pasirinkimo pasekmes.

Taigi, dėl dabartinės Vilniaus krašto padėties kalta ne vien Lenkų Rinkimų Akcija ir Tomaševskis. Čia daugiausia esame kalti mes, kad nesugebame integruoti šio krašto kitataučių. Mes negalime pakeisti jų tautybės, to daryti ir nereikia, bet reikia ugdyti kitatautį kaip tvirtą Lietuvos valstybės patriotą. Juk, galų gale, Lietuva yra visų kitataučių Tėvynė, tiesiog tai reikia parodyti bei leisti tapti Lietuvos valstybės dalimi. Beje, patriotizmo stygius ryškiai matosi visoje Lietuvoje, kur gyvena ištisai lietuvių kilmės atstovai – bet jie nesieja savęs su Lietuvos valstybe.

Todėl noras sustiprinti Lietuvos valstybės idėją privalo eiti per lietuvišką istorijos vertinimą. Lietuvių tauta yra atskaitos taškas, atskaitos bendruomenė, o nacionalinė Lietuvos valstybė yra lietuvių tautos tikrovė. Turime džiaugtis, kad Vilnius buvo grąžintas Lietuvai, bet turime ir toliau likti budrūs, kad mūsų sostinė ir visa Lietuva nebūtų pajungta priešiškai valstybei. Tokiu atveju, mes turime kuo tvirčiau surišti lietuvius ir Lietuvos piliečius su šiuo kraštu per jaunų šeimų kūrimo skatinimą, šauktinių karinę tarnybą, sustiprintą istorijos, pilietinio ugdymo mokymą mokyklose bei kitais būdais.

Okupuotiems ir engiamiems tarpukario vilniečiams kone himnu tapo poeto Antano Miškinio eilės, kuriomis galime vadovautis ir šiandien:

Bet mes niekur iš čia nevažiuosim,
Neišlėksim lyg paukščiai rugsėjy –
Mumis ir pats Dievas didžiuosis,
Kad kalvarijas vargo tesėjom!

Valstybės vargai atgautame Vilniaus krašte nebaigti. Ši kova begalinė ir kol lietuviai nenurims mūšio lauke – tol Vilnius ir Lietuva gyvuos per amžius! Ir tepadeda mums Dievas!

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  2. Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių
  3. Č. Iškauskas. Vilnių prapūtė skersvėjai… (pirmadienio mintys)
  4. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  5. V.Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  6. V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų
  7. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  8. Bus pristatyta J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių…“
  9. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  10. R.Maceikianecas. Grįžtant prie viešo atsiprašymo temos
  11. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  12. I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
  13. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  14. Č.Iškauskas. Suvalkų trikampis, 1920-ieji: kaip mus mindė
  15. V. Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį
  16. „Laisvojoje bangoje“ diskusija: Kaip rašysime Lietuvos piliečių pavardes? (tiesioginė transliacija, audio)
  17. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  18. I. Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša?
  19. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  20. A. Liekis. Svetimi lietuvių namuose (video)
  21. V.Radikaitė-Žukienė. Kaip mes šventėme Vasario 16-tąją Šalčininkuose
  22. Linas V.Medelis. Grąžinkim jam širdį su pagarba. Kaip gimsta „antilenkai“ ir „antilietuviai“
  23. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  24. A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui
  25. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  26. L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš…
  27. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  28. V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo
  29. V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos
  30. M. Kundrotas. Krymas ir Vilnius

Comments 9

  1. Vilna says:
    6 m. ago

    Šiuo rašiniu Alke.lt ir toliau tęsiami “tariamo lietuvio” vargetos aimanavimai. Tik neaišku į ką jais apeliuojama – Lenkijos, o gal pasaulio ar net Dangaus valdžią… Be to, apskritai, ar kalbant laisvės ir nepriklausomybės klausimais, lietuviui gali būti priimtinas vergiškas kalbėjimo stilius.
    Ką daugiau būtų galima pasakyti apie taip rašinėjantįjį, kuris buvusį būtinu Lietuvos ėmimąsi Vilniaus išlaisvinimo iš Lenkijos okupacijos 1939 m. rugsėjo pradžioje karine jėga laiko “peilio dūriu lenkams į nugarą”. Beje, tuo tik parodo, kad glūdumoje vertinant to meto istorinius įvykius jis yra Lenkijos lenko pozicijose. Be to, koks čia gali būti “dūris į nugarą”, kai Lietuva ir Lenkija ginklus atstačiusios viena į kitą stovėjo nuo 1919 metų, kai Lenkija 1938 m. ultimatumu pirmoji iš kitų kaimynių dūrė Lietuvai į širdį.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    6 m. ago

    Pirmas vergo požymis , tai Lietuviškiausią žodį -TAUTA – pradėti rašyti mažaja raide.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      6 m. ago

      O ką sako lietuvių kalbos gramatika?

      Atsakyti
      • Bartas says:
        6 m. ago

        Rašiau ir rašysiu- TAUTA- iš didžiosios raidės , o už šitą klaidą , Tamsta, Amelija galit rašyti – dvejetą .
        Manau , kad , kai kam, ” lietuvių kalbos gramatika” yra įrankis. O kai įrankis patenka į nuolankaus, savigarbą praradusio vergo rankas, tada baigiasi lietuvių kalbos kūryba ir prasideda visokių “svetimžodžių -šiūkšlių” gramatinimas ir toks darbas pateisinamas pasakiu; mes negalim savyje užsidaryti, kalba turi keistis , tobulėti . Tobulinam; “neturint – informacijos – šitam – komentarui – ir pasikeitus – situacijai – mes – komunikuoti – negalim, manę užliejo – emocija-.”

        Atsakyti
      • Kemblys says:
        6 m. ago

        Amelija, ar labai nusižengiu lietuvių kalbos rašybos taisyklėms, kai Tave rašau iš didžiosios raidės? 😀

        Atsakyti
      • Pikc says:
        6 m. ago

        O ką sako Lietuvos Respublikos Konstitucija? 😉

        Atsakyti
  3. Tvirtas lietuvis says:
    6 m. ago

    Džiugu, kad auga nauja tautiškai susipratusių istorikų karta. Atsibodo bumblauskininkų ir nikžentaičių istorija.
    Gal jaunimas neleis niekinti Lietuvos valstybės, neleis žeminti lietuvių kalbos, neleis tyčiotis jokiems futbolo sirgalių klubams.

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    6 m. ago

    Deja, jaunų istorikų “tautiškas susipratimas” dar nėra lietuviškai skaidrus… Jame dar daug svetimų, ypač lenkizmo ir rusizmo priemaišų. Visų pirma jo skaidrumui pasiekti yra būtinas Smetonos valdymo vasalavimo Lenkijai (1926 m. gruodis, 1938 m. kovas, 1939 m. rugsėjis) ir to sąlygoto Lietuvos valstybės praradimo atskleidimas bei platus nušvietimas jaunimui ir visuomenėje apskritai.

    Atsakyti
  5. Klodas says:
    6 m. ago

    Svarbiausia, Augustinas Voldemaras ir karininkas Antanas Juozapavičius sukūrė krašto gynybos pajėgas pajėgias ginti Lietuvą nuo bolševikų ir lenkų agresijos. Jeigu tai nebūtų padaryta nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas būtų likęs tik idėja.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

2021 01 16
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

2021 01 15
Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

2021 01 15
„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

2021 01 10
Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą

Kaip Vilniuje grįžusieji iš užsienio laikosi atskirties tikrins ir bepiločiai orlaiviai

2021 01 07
Atliekos | VASA nuotr.

Aplinkos ministerijai – Vilniaus skundas dėl netvarkomų atliekų

2021 01 05
Riedutininkų parkas | vilnius.lt

Vilniuje atnaujintas didžiausias riedutininkų parkas sportuojančių lauks po karantino

2021 01 03
Eglučių surinkimo vieta | vilnius.lt nuotr.

Vilniuje įrengta 90 aikštelių nupuoštoms eglėms ir Kalėdų miškas – gyvoms

2021 01 03
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

2020 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Klausimas „ŽT gynėjams” apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vidmantas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Rimgaudas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • I. Šimonytė: dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau
  • M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1887; komentarų: 16
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1701; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1685; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1489; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1397; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1383; komentarų: 29

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

by Ditė Česėkaitė
2021 01 16
3
Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vakarų Europoje stoties rajonai jau kurį laiką išgyvena renesansą – iš nejaukių teritorijų virsta vienomis patraukliausių vietų gyventi ir dirbti,...

Skaityti toliau

Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Dažniausi vilniečių vardai 2019 m., tuoktuvių mados ir neįtikėtini nuotykiai

Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 metus sostinėje gyvenamą...

Skaityti toliau

Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
Vilniaus mieste kyla aukšto meistriškumo varžyboms tiksiantis krepšinio aikštynas

Šalia Vilniaus Žemynos progimnazijos kyla sporto salių kompleksas, talpinsiantis 3 krepšinio aikštes. Kompleksas bus pritaikytas ir ugdymo procesui, ir oficialioms...

Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
3
„Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Kol didžioji dauguma piliečių rūpinasi savo sveikata, bei nerimauja dėl savo ateities Vilniaus m. savivaldybė tuo pasinaudodama ir toliau stumia...

Skaityti toliau

Kaip Vilniuje grįžusieji iš užsienio laikosi atskirties tikrins ir bepiločiai orlaiviai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 07
2
Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą

Dronas | Shutterstock nuotr. Lietuvoje vėl leidžiantis lėktuvams iš Jungtinės Karalystės ir kitų COVID-19 ligos paveiktų...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Klausimas „ŽT gynėjams” apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vidmantas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Rimgaudas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

J. Šorys. Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai