Šiemet minimos 50-osios Lietuvos generalinio konsulo Niujorke Jono Budrio mirties metinės
Artėjant Vėlinėms, ne tik aplankysime savo artimųjų kapus Čikagos apylinkėse, bet bent mintimis prisiminsime brangiausius žmones, Amžino poilsio atgulusius Lietuvos žemėje. Tačiau viena kapavietė Lietuvių tautinėse kapinėse Justice miestelyje (Ilinojaus valstija) gali nesulaukti deramo pagerbimo. Pasak istoriko Ernesto Lukoševičiaus, Klaipėdos sukilimui 1923 metais vadovavęs, vėliau tapęs pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi bei nuo 1936 metų iki pat mirties (1964 -ųjų) ėjęs Lietuvos generalinio konsulo Niujorke pareigas Jonas Budrys visiškai nustumtas užmarštin.
„Drįstu pastebėti, kad jo kapas ir atminimas niekam nerūpi. Keista, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje pažymi, jog per kiekvienas Vėlines jie pagerbia visame pasaulyje palaidotus savo kolegas. O kaip dėl diplomato Jono Budrio? Jokios informacijos neaptikau. Negana to, šie metai yra ypatingi Lietuvos diplomatinei tarnybai JAV. Ji švenčia savo veiklos 90 -metį. Reiktų pastebėti, jog šios tarnybos sudedamoji dalis yra LR konsulatas Niujorke, įsteigtas 1924 metais ir taip pat šiemet žymintis savo devyniasdešimties veiklos metų jubiliejų. Taigi būtų nedovanotina klaida visiškai neprisiminti ir šio diplomato. Tuo labiau, jog minime ir jo mirties 50-ąsias metines. Asmeniškai labai vertinu LR ministro pirmininko patarėjo Viliaus Kavaliausko pastangas ir pritariu jo išsakytoms mintims, kad J. Budrys vertas paminklo Klaipėdoje. Ir tai yra visos Lietuvos garbės reikalas tą paminklą pastatyti. Viliuoti, jog ši vizija kada nors taps realybe“, – kalbėjo E. Lukoševičius.
Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje, Baltijos jūrų šaulių kuopa, Mažosios Lietuvos draugija Čikagoje kviečia atvykti į Lietuvių tautines kapines lapkričio 2 dieną 2:30 val. po pietų bei pagerbti šią iškilią Lietuvos asmenybę.
Kontražvalgybos darbas Rusijoje
1889 metais gimęs Jonas Polovinskas – Lietuvoje daugiau žinomas Budrio pavarde, išgarsėjo kaip 1923 metais vykusio Klaipėdos sukilimo vadovas. Jis buvo tikriausiai vienintelis iš Lietuvos saugumo tarnybos vadovų profesionalų, penkerius metus dirbęs kotražvalgybos darbą Rusijoje (1915 – 1920 m.).
J. Budrys 1914 metais baigė kontržvalgybos kursus carinėje Rusijoje, penkerius metus po to atlikęs kontražvalgybos pareigas, o 1920 metais pradėjęs bei vienerius metus studijavęs Vladivostoko Rytų kalbų institute.
1921 metais į Lietuvą grįžęs J. Budrys buvo pakviestas tarnauti nepriklausomos Lietuvos saugumo taryboje – tuometiniame Generalinio štabo Žvalgybos pirmininku. Pirmasis jo darbo etapas saugumo tarnyboje buvo paženklintas ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės. Jis stengėsi sulaužyti carinės Rusijos ochrankos suformuotus stereotipus apie slaptosios tarnybos darbuotojus bei jų veiklos metodus, ieškojo sugebančių tarnybai pasiaukoti žmonių, skatino pavaldinius mėgti savo darbą bei stengtis išlaikyti patikėtas paslaptis.
Būtent jo vadovavimo metais pradėti tikrinti grįžtančių iš Sovietų Rusijos tremtinių ir Amerikos emigrantų bei asmenų, vykstančių už demarkacijos linijos, dokumentai.
Grimzta užmarštin
Vienas iš svarbiausių Lietuvos saugumo tarnybos ir J. Budrio veiklos rezultatų iki 1923 m. – pagalba organizuojant Klaipėdos krašto sukilimą. Tuo metu jis ir pasirinko savo slapyvardį – Jonas Budrys, kuriuo prisistatinėdavo iki pat savo mirties. Atlikęs tam tikras organizacines priemones, jis tapo vyriausiuoju Klaipėdos krašto sukilėlių vadu bei 1923 -ųjų sausio 15 dieną pranešė Lietuvos prezidentui apie Klaipėdos užėmimą. 1924 metais jis tapo Klaipėdos krašto gubernatoriumi.
Kaip pažymi Lietuvos istorikai, Klaipėdos sukilimo herojai grimzta į užmarštį. Šiandien tik besidomintieji istorija žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas, o vieni iš aktyvių jo dalyvių – legendinis lakūnas Steponas Darius, diplomatas Jonas Budrys.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė neslėpė, kad sovietmečiu į Klaipėdos istoriją buvo žiūrima praleidžiant tam tikrus esminius dalykus.
„Taip jau susiklostė, kad sovietmečio istoriografijoje apie kai kuriuos garsius, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos lėmusius asmenis mažiau kalbėta ir rašyta. Nes ir oficiali sukilimo versija buvo kita, esą Klaipėdos krašto gyventojai patys sukilo prieš prancūzus, ir jokio įsikišimo iš Lietuvos nebuvo“, – pasakojo Z.Genienė.
Tapo generaliniu konsulu Niujorke
1926 metų pabaigoje pradėta reformuoti Lietuvos saugumo tarnyba, tuo metu turėjusi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Politinės policijos statusą. Manoma, jog J. Budrys buvo vienas iš Politinės policijos reorganizacijos iniciatorių, tuo metu dirbęs Vidaus reikalų ministerijos patarėju.
1927 metais Kriminalinė ir Politinė policijos buvo sujungtos į vieną įstaigą, pavadintą VRM Kriminaline policija. Šios įstaigos vadovu tapo J. Budrys. Šias pareigas jis ėjo vienerius metus.
Po tarnybos Lietuvos saugumo struktūrose J. Budrys ėmėsi diplomatinių pareigų užsienyje: 1928 m. buvo Lietuvos konsulu Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki pat savo mirties – Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke. 1940 m. J. Budriui buvo suteiktas Niujorko miesto garbės piliečio vardas.
Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje, Baltijos jūrų šaulių kuopa, Mažosios Lietuvos draugija Čikagoje kviečia atvykti į Lietuvių tautines kapines, įsikūrusias adresu 8201 S Kean Ave, Justice, IL 60458. Iškilaus Lietuvos diplomato, pulkininko, generalinio konsulo Niujorke pagerbimas jo 50 metų mirties metinių proga vyks lapkričio 2 dieną 2:30 val. po pietų. Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje bei kitos lietuviškos organizacijos Vėlinių proga lapkričio antrąją taip pat organizuoja šv. Mišias 11 val. ryte Marquette Park bažnyčioje. Šv. Kazimiero kapinėse (4401 W 111th St., Chicago, IL, 60655) tą pačią dieną 1 val. po pietų vyks pagerbimo ceremonija prie Steigėjų paminklo.
Išsamesnės informacijos apie šį diplomatą galima rasti šiuose straipsniuose „J. Budrio vaidmuo Klaipėdos sukilime“, „Jonas Budrys savo veikla nusipelno paminklo“.
Remtasi E. Lukoševičiaus, www.vsd.lt ir www.kaunodiena.lt informacija
