Lietuvos Seimui – sveikinimai iš Maskvos

Seimo sprendimas nepritarti Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis norėta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą, pradžiugino Rusijos žiniasklaidą.

„Rianovosti“ šį sprendimą pavadino „maža sveiko proto pergale“, „RuBaltic“ prakalbo apie Vašingtono planus Baltijos šalyse nustelbti rusiškos informacijos sklaidą, tačiau D. Grybauskaitės pasiūlytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas traktavo kaip su JAV nesuderintą iniciatyvą, kylančią iš sovietinės partinės mokyklos dėstytojos patirties.

Taip buvo įgelta D. Grybauskaitei, kuri buvo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytoja. Tuo metu „RuBaltic“ pareiškė, kad buvusių aukštųjų partinių mokyklų dėstytojų nebūna, nors toks posakis dažniau vartojamas kalbant apie slaptųjų tarnybų darbuotojus.

„Vargu, ar lietuviški „informaciniai pakeitimai“ buvo geopolitinio bendradarbiavimo dalis tarp Vilniaus ir svarbiausio strateginio partnerio už vandenyno. Greičiau tai buvo atskira konservatyvaus Lietuvos politinio elito, vadovaujamo prezidentės D. Grybauskaitės, iniciatyva. Buvusių partinių mokyklų dėstytojų nebūna“, – rašoma „RuBaltic“ straipsnyje.

L. Kojala: informacinės erdvės kontrolė – pirmasis etapas

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala teigia, kad minimos publikacijos aiškiai parodo, jog esant informacinio karo padėčiai Rusija nori turėti visas galimybes skleisti savo įvykių versiją Baltijos valstybių gyventojams. Pats politologas neslepia manantis, kad Prezidentės pasiūlytos teisės aktų pataisos galėjo būti naudingos.

„Šiuo atveju kalbame ne apie laisves ar laisvo žodžio apribojimą, bet apie informacijos, kuri nukreipta prieš Lietuvos valstybingumą ir kuria siekiama kiršinti visuomenę, stabdymą. Tokia informacija įstatymais ribojama natūraliai bet kurioje valstybėje. Taigi nors tas apeliavimas į žodžio laisvę iš Rusijos pusės yra labai „gražus“, bet jis nepagrįstas. Lietuvos įstatymų leidėjai neturėtų šių suvaržymų traktuoti kaip laisvo žodžio varžymų, tai labiau tiesioginės propagandos ar netgi kurstymų, kas yra įstatymo pažeidimas, varžymas“, – teigė L. Kojala.

Tačiau politologas perspėja, kad svaidytis kaltinimais, esą pasipriešinusieji D. Grybauskaitės pataisoms „dirba Rusijai“, nevertėtų.

„Daugelis Seimo narių savo apsisprendimą grindė laisvo žodžio principais ir galbūt iki galo neįsigilino arba nenorėjo įsigilinti į tai, kad bet kokia informacija, kuri skleidžiama, irgi turi atitikti įstatymo normas. Kartais tas bandymas taikyti vakarietiškus argumentus tokiame kontekste nėra validus. Bet kaltinti, kad jie dirba Rusijai, nereikėtų, bet, manau, reikia žvelgti į platesnę perspektyvą – ar bus imtasi priemonių. Galbūt įstatymo atmetimas nėra blogybė, jeigu bus pasiūlyti alternatyvūs sprendimai, nes, kaip suprantu, įstatymą gražino tobulinti. Vadinasi, iki galo jis nėra atmestas“, – svarstė Rytų Europos studijų centro analitikas.

L. Kojalos teigimu, rusiškų žiniasklaidos priemonių džiugesys dėl įstatymo pataisų atmetimo liudija paprastą tiesą: Rusija džiaugiasi, kad galės išlaikyti informacinę įtaką Lietuvoje ir apskritai Baltijos valstybėse. Politologas pabrėžia, kad informacinės erdvės kontrolė yra pirmasis visuomenės užvaldymo etapas – jeigu jam nepasipriešinama, tuomet gali būti pradedami kiti etapai: tarp kurių ir lyg iš niekur atsiradę „žalieji žmogeliukai“.

„Manau, kad viską reikia vertinti suvokiant, kiek Rusijai svarbi Baltijos valstybių informacinės erdvės kontrolė ir priemonės, kuriomis galima skleisti savo įvykių versiją. Bet kokie ribojimai ar net jų siūlymai yra suvokiami kaip tiesioginė grėsmė. Aš manau, kad tas džiugesys ir parodo, kad Rusija džiaugiasi tuo, jog galės išlaikyti įtaką regione. Lietuvoje tai dar nėra taip blogai, bet Latvijoje yra Latgala, Estijoje – Narva. Tai yra Europos Sąjungos valstybių dalys, kurios iš principo yra priklausomos nuo rusiškos informacinės erdvės. Kitaip tariant, mes kalbame apie kompleksinį karą. Jis pirmiausia prasideda nuo visuomenių indoktrinacijos arba bandymo išmušti suvokimą, kad jie gyvena nepriklausomose valstybėse, nesusijusiose su Rusija. Tai pradžia. Jeigu tas etapas baigiamas sėkmingai, sukuriama informacinė erdvė, kurioje nėra pasipriešinimo, vėliau gali sekti kiti žingsniai. Akivaizdu, kad pirmiausia taikomasi į Baltijos valstybes, į jų rusakalbius gyventojus, apeliuojama į jų sentimentus ir kalbama apie būtinybę kažkada nuo kažko juos ginti“, – sakė politologas.

Tačiau L. Kojala pabrėžė, kad Rusijos argumentuose yra niuansų, kurie turi būti priimti kaip pamoka. Jo teigimu, reikia aiškiai suvokti tikslą ir jam pasiekti būtinas priemones. Lietuvos tikslas yra apsiginti nuo Rusijos propagandos, o rusiškų informacijos kanalų ribojimas niekuomet netaps vienintele priemone.

„Turbūt akivaizdu, kad vien draudimais galutinis tikslas – atsparios informacinės erdvės sukūrimas, visuomenės gebėjimas kritiškai vertinti situaciją – nebus pasiektas, jeigu nebus taikomos proaktyvios ir pozityvios priemonės. Pavyzdžiui, visą laiką kalbama apie bendrą rusišką Baltijos valstybių kanalą. Bet jo kaip nėra taip nėra, nepaisant situacijos rimtumo. Tai trūksta pinigų, tai politinės valios. Akivaizdu, kad negalima manyti, jog uždrausime ir situacija pasikeis. Iš principo niekas nepasikeis, jeigu žmonės neturės alternatyvų, nes rusakalbiai gyventojai ir liks rusakalbiais gyventojais bent jau kurį laiką. Reikia svarstyti ir apie tai, kaip pateikti kitokią informaciją, kuri pasakos kitokią įvykių versiją. Todėl draudimas pats savaime nėra pati efektyviausia priemonė“, – sakė L. Kojala.

Nepritarė pataisoms

DELFI primena, kad spalio mėnesio pradžioje Seimas nepritarė Prezidentės D. Grybauskaitės pateiktoms pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

Už atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš arba susilaikė socialdemokratai, Darbo partija bei „tvarkiečiai“, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Projektas grąžintas tobulinti.

Prezidentė siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.

Projektu siūlyta numatyti, kad už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos suverenitetą ir nepriklausomybę Lietuvos radijo ir televizijos komisija galėtų ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą, bet ir skirti pinigines baudas. Anot Prezidentūros, panaši tvarka galioja Vokietijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Maltoje.

Už raginimą prievarta keisti Lietuvos konstitucinę santvarką, skatinimą kėsintis į jos nepriklausomybę, karo kurstymą būtų leista skirti piniginę baudą iki 100 tūkst. litų, bet ne didesnę kaip 5 proc. transliuotojo ar retransliuotojo metinių pajamų praėjusiais metais.

Taip pat siūlyta numatyti baudas už pornografijos, seksualinių paslaugų, lytinių iškrypimų, taip pat ir žalingų įpročių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų reklamavimą ar propagavimą. Už tai būtų grėsę iki 50 tūkst. litų bauda.

Seimo nariai per pataisų pristatymą kėlė klausimus, ar draudimo kelias yra tinkamiausias kovojant prieš propagandą, taip pat nuogąstavo, kad rusiškos produkcijos kiekio ribojimas gali atsisukti visai priešinga kryptimi – transliuojami liks tik propagandiniai kanalai, o ne alternatyvūs.