Seimas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Šiandien, spalio 16 dieną, Seimas po slapto balsavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais paskyrė penkis iš septynių pateiktų kandidatų. Atsižvelgdamas į Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimus parlamentas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais paskyrė Rimą Ažubalytę, Andžejų Maciejevskį, Audronę Kartanienę, Donatą Šerną ir Eligijų Gladutį. Teisėjų Laimos Garnelienės ir Vytauto Zeliankos kandidatūroms Seimas nusprendė nepritarti.
Už L. Garnelienės kandidatūrą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 52, susilaikė 12 parlamentarų, už V. Zeliankos kandidatūrą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 16.
L. Garnelienei Seime teko aiškintis dėl prieš aštuonerius metus priimto išteisinamojo nuosprendžio narkotikų byloje.
Mišrios Seimo narių grupės narys Naglis Puteikis iš Seimo tribūnos pareiškė, kad Apeliacinio teismo teisėja 2006 metais išteisino žinomą Panevėžio narkotikų prekeivį, „psichinių“ gaujos narį Saulių Vidugirį.
L. Garnelienė savo ruožtu pripažino priėmusi išteisinamąjį nuosprendį S. Vidugirio byloje, tačiau ji pabrėžė, kad prokurorai šio nuosprendžio neskundė Aukščiausiajam Teismui.
Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Zeliankos kandidatūrai Seimas nepritarė antrą kartą. Pernai gruodį Seimas per slaptą balsavimą nepritarė, kad jis būtų paskirtas LAT teisėju.
V. Zeliankai vadovaujant Vilniaus apygardos teismui šio teismo teisėjų kolegija priėmė apkaltinamąjį nuosprendį Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariams Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei.
Ažubalytės kandidatūrą palaikė 97 Seimo nariai, prieš balsavo 13, susilaikė 5, už A. Maciejevskio kandidatūrą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 17, susilaikė 14, A. Kartanienės kandidatūrą parėmė 85 Seimo nariai, prieš balsavo 12, susilaikė 8 parlamentarai, D. Šerno kandidatūrą palaikė 93 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 5 parlamentai, už E. Gladučio kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 8 parlamentarai.
Seimas šiandien atliko dar du teisėjų paskyrimus. Vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimus, nutarė pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos Egidijos Tamošiūnienės skyrimui šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke ir Daivos Pranytės-Zalieckienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Po slapto balsavimo už Seimo nutarimą dėl pritarimo E. Tamošiūnienę skirti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 9 Seimo nariai.
Už Seimo nutarimą dėl pritarimo skirti Daivą Pranytę-Zalieckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja balsavo 61 Seimo narys, prieš – 36, susilaikė 8 Seimo nariai.
Kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą svarstymas Seime vėl virto teismų ir teisėjų šlovinimu.
Apgailestauju, kad su dalimi informacijos pavėlavau dėl to, kad pastarąsias savaites negalėjau normaliai dalyvauti Seimo darbe dėl tėvo mirties ir laidotuvių Todėl negalėjau nei pats normaliai surinkti medžiagą apie kandidatus, nei koordinuoti tokius veiksmus su kitais Seimo nariais, kuriems nepatinka NUOLATINIS teisėjų šlovinimas Seime svarstant jų kandidatūras, užuot detaliai išnarsčius teisėjų biografijas viešuose Seimo svarstymuose.
Svarstant Laimos Garnelienės kandidatūrą pateikiau iš tribūnos Seimo nariams informaciją apie jos galutinai išteisintą prieš tai apygardos teismo nuteistą 12-ai metų Panevėžio “Psichinių” grupuotės nusikaltėlį Saulių Vidugirį už pusės kilogramo amfetamino, kuris po išteisinimo itin žiauriai nužudė du žmones. Išteisinimo motyvas teisėjai, tarp jų L.Garnelienė patikėjo, kad S.Vidugiris manė, jog ten yra papildai gyvuliams. L.Garnelienė atsakė, kad jos motyvais patikėjo ir prokurorai, nes jos išteisinančio sprendimo neskundė Aukščiausiajam Teismui. S.Vidugiris L.Garnelienėi nagrinėjant bylą tai jau buvo žinomas garsus ir žiaurus nusikaltėlis.
Taip pat priminiau L.Garnelienės važiavimą į Kauną pas STT įtariamus keturis Kauno teisėjus, kurie po pokalbio su ja atsistatydino, mano manymu tokiu būdu galimai dėka L.Garnelienės vizito-perspėjimo šie teisėjai išvengė nuteisimo už korupciją teisme ir dabar gali dirbti advokatais.
L.Garnelienė atsakė, kad ji mano, kad jokio STT tyrimo ji nesutrukdė.
Pasisakymų už ar prieš stadijoje padėkojau L.Garnelienei už drąsų sprendimą apginti E.Kusaitę nuo VSD ir prokuratūros persekiojimų, bet pasakiau, kad to nepakanka ir agitavau Seimą slaptu balsavimu nepritarti jos tapimui AT teisėja dėl jos viešai ne kartą išsakytų nuostatų, kad Lietuvos teismų darbe viešumo pakanka.
Tokiu pasisakymu pavyko sukelti didelę diskusiją – išprovokavau J.Sabatauską, Žemaitatitį, E.Masiulį ir K.Masiulį užsistoti L. Garnelienę.
Kai kurie gindami persistengė, pvz. prof.Kęstutis Masiulis pareiškė, kad niekas neturi teisės vertinti teisėjų ir net jų svarstyti.
Po J.Sabatausko aršios gynimo kalbos paklausiau, ar jo šlovinantys teisėjus ir teismus pasisakymai reiškia, kad jam ir jo kolegoms iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patinka esama tvarka, kai rezonansines – garsias korupcines bylas nagrinėja tik vienas teisėjas ir likus dviem posėdžiams iki bylos teisme pabaigos savo noru pasitraukia iš teisėjų, priversdamas naują teisėją nagrinėti bylą iš naujo taip švaistant laiką, biudžeto pinigus ir piktinant visuomenę, pvz. buv. Alytaus mero Česlovo Daugėlos). Pasiūliau pakeisti šią tvarką perduodant tokias bylas trims ir daugiau teisėjų bei numatant atsarginius teisėjus.
Atsakydamas į tai, J.Sabatauskas pareiškė, kad neatsakinės, nes jis priešrinkiminiuose debatuose nedalyvauja.
P.S.: ačiū tiems, kurie stengėsi pateikti man informaciją dėl teisėjų – pasinaudojau ta informacija vėluodamas, bet dalį suspėjau pateikti, ypač dėl L.Garnelienės ir pavyko – ji nepraėjo į AT:
ne del taves, Puteiki, Garneliene nepraejo . Ir ne del tos apgailetinos, nieko, isskyrus tavo nesuvokima apie tai, kas vyksta teismuose, nesakancios informacijos. Frakcijose buvo sutarta nubuksuoti du kandidatus (socdemai aktyviai dalyvavo del savo garsiai nesakomu interesu), taigi – del visai kitu, bet irgi samokslo teoriju nepraauganciu priezasciu. O i puteikius su grazuliais pats seimas in corpore ziuri kaip i klounus ir prunkscia i kumsti, nesusireiksmink. Beje, kad teiseju pristatymai nevyke – pritariu. Tik ar tai teiseju kalte? Neturejai laiko aiskintis pastarasias kelias dienas? Tai reikejo aiskintis pastaruosius kelis menesius – kandidatai buvo zinomi jau labai seniai, pirmi trys paskelbti Seimui ar ne birzeli.