L. Balsys. Kodėl ritualinio skerdimo įteisinimas ūkininkų problemos neišspręs? (111)

balsys-spaudos-konf-alkas-ltSeime priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, įteisinančios ritualinį gyvulių skerdimą be apsvaiginimo jau susilaukė Gyvūnų gerovės organizacijas Europos Sąjungos šalyse vienijančio aljanso „Eurogroup for Animals“ smerkiančių komentarų. Tarptautinė organizacija pabrėžė, jog šis Lietuvoje priimtas įstatymas, kuriuo stengiamasi didinti mėsos eksportą yra nesuderinamas su ES Tarybos reglamentu, kuris leidžia nukrypti nuo teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, tik dėl vietinių religinių grupių poreikių. Jei Prezidentė nevetuos šio įstatymo, neabejoju, jog netrukus susilauksime griežtos reakcijos ir iš Europos Sąjungos institucijų.

Maistinių gyvūnų skerdimo neapsvaiginus įteisinimas – vienas keisčiausių Lietuvos Respublikos Seime svarstytų įstatymų. Problemos, susijusios su Rusijos paskelbtu maisto produktų (tarp jų ir mėsos) embargu, dėl kurio šiandien ūkininkai neturi kur dėti savo užaugintų galvijų, neišspręsime staiga įteisinę ritualinį skerdimą.

Sutinku, jog šiandien, esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, reikia kuo greičiau ieškoti problemos sprendimų tam, kad ūkininkai išvengtų didelių nuostolių, tačiau dabar spręsti situaciją pradedama vadovaujantis miglotais, nepasvertais siūlymais.

Pirmiausia, turime žinoti realią situaciją, kiek šiuo metu ūkininkai turi galvijų, kurių dėl embargo negali eksportuoti į Rusiją. Iki šiol niekas tokių duomenų neturi.

2013 m. lietuviams „halal“ rinkos neatsivėrė

Priimtas įstatymas, įteisinantis ritualinį gyvulių skerdimą jų neapsvaiginus, šiuo metu neturi jokio ekonominio pagrįstumo. Juk pačios rinkos neatsiveria – jas reikia atverti. 2013 metais, kai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje dar buvo leidžiamas skerdimas neapsvaiginus, „halal“ sertifikatą gavo „Biovela Group“, tačiau jos vadovas viešai teigė, jog ryškesnės sertifikato naudos neturėjo, nes su musulmoniškomis šalimis sunku prekiauti, iki jų dideli atstumai.

Reikiamų įstatymų ir sertifikatų turėjimas dar negarantuoja, kad visi atvers duris mūsų galvijų mėsai. Rinkose, kuriose yra „halal“ mėsos poreikis, jau seniai yra nusistovėję santykiai, sunku konkuruoti. Taip pat dažnai šiose rinkose reikia avienos. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar musulmoniškos šalys valgytų mūsų pieninių galvijų veršelius arba karvieną? Juk tai nėra mėsinių galvijų mėsa, kurią jie įprastai valgo.

Įstatymo dėl gyvulių skerdimo neapsvaiginus svarstymuose, kurie vyko Seimo Kaimo reikalų komitete, nei iš Žemės ūkio ministerijos, nei iš Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos ar pačių ūkininkų neišgirdau jokių pagrįstų atsakymų apie košerinio ir „halal“ maisto paklausą, kur bus ieškoma tų naujų rinkų, kaip tam yra pasiruošta.

Kita vertus, taip pat turime atsižvelgti į tai, kad skerdžiant gyvulius neapsvaiginus ir jų mėsą bandant eksportuoti, ji ne visa bus išvežta. Dalis neetiškai paskerstos skerdienos liks Lietuvoje ir visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu ji bus realizuojama Lietuvos vartotojams. Dalis žmonių tokiu būdu paskerstos mėsos nenorės pirkti ir valgyti.

Ritualinis skerdimas – išimtinai tik vidiniam religinių bendruomenių poreikiams 

Europos Sąjungoje gyvulių skerdimas neapsvaiginus yra uždraustas todėl, kad tai, visų pirma, yra neetiška ir priskiriama žiauriam elgesiui su gyvūnai. Antra, mokslininkų teigimu, kankinant gyvulius, jų organizme stresas paskatina biocheminius procesus, kurie gadina mėsos kokybę. Ritualinio skerdimo metu gyvuliui staigiu judesiu, kalbant maldą Alachui, perrėžiamos kaklo arterijos, stemplė ir gerklė. Gyvūnas dar nuo 2 iki 4 minučių būna gyvas, kankinasi, patiria skausmą ir dvigubą stresą, nes pradeda springti savo paties krauju. Šitaip paskerstų gyvūnų plaučių tyrimai rodo, kad jie yra uždusę dar ir nuo savo kraujo. Toks skerdimo būdas yra nehumaniškas ir neetiškas. Prieš gyvulių skerdimą neapsvaiginus pasisako ir Europos veterinarijos gydytojų federacija.

Tiesa, egzistuoja nuostata, leidžianti išimties tvarka nukrypti nuo Europos Sąjungos reglamento ir leisti gyvulių skerdimą neapsvaiginus tik religiniais tikslai. Ši išimtis skirta šalims, kuriose gyvena didelės musulmonų religinės bendruomenėms. Skersti gyvulius be neapsvaiginimo yra leidžiama Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje, tačiau tik kruopščiai apibrėžtais išimtiniais atvejais, kai tas būtina vietos religinių bendruomenių poreikiams patenkinti, o Estijoje, Austrijoje ir Latvijoje gyvuliai turi būti veiksmingai apsvaiginami tuoj pat po jų kaklo kraujagyslių atvėrimo.

Nors Vokietijoje gyvena nemaža musulmonų bendruomenė, tačiau leidimas tradiciniam skerdimui be apsvaiginimo yra išduodamas itin retai, tik griežtai įstatyme apibrėžtais išimtiniais atvejais, dėl religinių motyvų ir laikantis detaliai reglamentuotų leidimų išdavimo procedūrų. Siekiant patenkinti vietos religinių bendruomenių poreikius, Vokietijos įstatymai vietoje įprasto apsvaiginimo leidžia naudoti trumpalaikį apsvaiginimą elektra, kai galvijas apsvaiginamas minimalia elektros tekėjimo srove, išvengiant širdies sustojimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos savo studijoje yra pateikusį įžvalgas, jog vis daugiau musulmonų religijų išpažinėjų neprieštarauja, kad galvijai, avys, paukščiai prieš skerdimą būtų apsvaiginti elektros šoku, kuris veikia tik galvą ir gyvūnas nejaučia skausmo, tačiau po apsvaiginimo išlieka gyvas. Tokį būdą mėsos eksportui į musulmoniškas šalis naudoja Naujoji Zelandija, tam tikri apsvaiginimo būdai (apsvaiginimu negalima sukelti gyvūnui mirties ar traumos) „halal“ produkcijos ruošime naudojami ir Malaizijoje.

Toks įstatymas Lietuvai padarys daugiau žalos nei naudos

Lietuvai dėl sprendimo įteisinti ritualinį skerdimą teks aiškintis Europos Komisijai ir įrodyti, kad religinė bendruomenė, gyvenanti eksporto rinkose, kurios poreikiams būtų taikomas skerdimas neapsvaiginus Lietuvoje, jaučia tokios mėsos nepriteklių, o mūsų valstybė yra pasiryžusi sumažinti šį trūkumą. Kadangi ši Europos Sąjungos reglamento dėl žudomų gyvūnų apsaugos išlyga yra taikoma išskirtinai tik religiniams tikslams, naujų rinkų paieškomis nepasiteisinsime. Vietoj to, kad padėtume savo ūkininkams, susilauksime Europos Sąjungos sankcijų ir dar kartą pasaulyje nuskambėsime kaip žiauriai su gyvūnais besielgianti tauta.

Juk realia „halal“ mėsos rinkos dalyve Lietuva galėtų tapti, geriausiu atveju, po dviejų, trijų metų, todėl gyvulių skerdimo neapsvaiginus įteisinimas šiandieninės situacijos neišsprendžia.

Išeitį galime rasti kitur

Jei Vyriausybė tikrai rūpintųsi mūsų ūkininkais, galėtų paieškoti racionalesnių problemos sprendimo būtų. Pavyzdžiui, Vyriausybė pagal intervencinių pirkimų modelį galėtų supirkti visus veršelius, kurie dabar nebegali būti išvežti į Rusiją, juos paskersti civilizuotomis sąlygomis pagal Europos Sąjungos taisykles ir reikalavimus, o mėsą užšaldyti ir parduoti vėliau, kai situacija pasikeis, arba, galų gale, pigiau parduoti skurstančioms šeimoms. Lietuvoje gyvena pakankamai daug žmonių, kurie negali įpirkti jokios mėsos. Tokiu būdu ūkininkai nepatirtų nuostolių, mes pademonstruotume pilietinį solidarumą ir brandą. Šiandien Europoje besiplėtojančios saugumo krizės kontekste to labai trūksta.

Įmonės, ieškančios naujų gyvulinės produkcijos realizavimo rinkų, galėtų išnaudoti ekologiškos produkcijos nišą, kuri šiandien tampa vis paklausesnė ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taip būtų skatinami ir Lietuvos regionų ūkininkai, nedidelėse fermose skerdimui laikantys gyvulius, kurie auginami be hormonų, antibiotikų ar kitų vaistų, šeriami natūraliu pašaru. Vyriausybė ūkininkams turėtų padėti persiorientuoti bei remti smulkiuosius mėsinių galvijų augintojus. Juk ir Europos Komisija Europos Sąjungos šalims narėms leido remti smulkiuosius ūkininkus. Tai būtų reali ekonominė nauda Lietuvos ūkininkams, kuriems atsivertų realios, o ne miglotos rinkos, esančios už tūkstančių kilometrų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas | Žymos: , , , , , , .

111 komentarų

  1. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    “L.Balsys: Kodėl ritualinio skerdimo įteisinimas ūkininkų problemos neišspręs?” Sutinku su Balsiu, nes Stalinas kitaip issprende ukininku problema juos isvesdamas i Sibira. Nesutinku su Balsiu, nes kodel ritualinis skerdimas turetu isspresti ukininku problemas? Ekonomikoje nera taip, kad kazkas vienas butu pats reiksmingiausias, tik ukininkavimo ivairove gali padeti susidoroti su problemomis. Taigi atmetant viena is ukininkavimo budu taip pat jokiu problemu neisspresi! Jei rinkoje yra paklausa …. tai atsiras ir pasiula. Pono Balsio samprotavimai gali buti paaiskinti taip, kad Balsys GINA tu saliu interesus, kur ritalinis skerdimas yra leidziamas ir pasisako pries Lietuvos ukinininku galimybes nors dali problemu isspresti tokiu budu.

    • Kęstutis:

      … taip mąstant (pinigai ir pelnas svarbiau už moralę), po keletos metų galėtume paprašyti seimo priimti įstatymą leidžianti skersti žmones papuasiškais ritualais…

      • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Jei kalbeti apie morale, tai suprantama, kad tas ukininkas, kuriam si tema yra jautri, neturetu to daryti ir issaugoti ta morale. O tai reikia paklausti tamtos, o ka, kitose salyse, kuriose tai atliekama, ar tie zmones be morales? O gal tie zmones kurie valgo pagal ritualus nuzudyta gyvuli, ar zmones ar ne ar jie turi morale? Kai nusiperku gabala mesos parduotuveje tai tikrai negalvoju, ar ta mesa pagal morale ar be morales? Taigi kaip zinia moralu yra be skausmo uzmusti gyvi? O tai kaip su medziotojais? Ar jie turi MORALE ar ne? Bet svabiausioji dalis yra ta, kad ukininkas, kuriam sviciasi pelninga rinka, jam gali buti neleista to daryti ir tada bus pats ukininkas kaip tas skerdziamas gyvulys tures subankrutuoti ir isvaziuoti ten… kur dirbti bus leidziama! Tai ar cia kartais nebus ritualinis ukininko zudymas? Taigi klausimelis yra gana painus ir esant ivairiems religiniams isitikinimams, vieniems tas pats skerdimas yra moralus, o kitiems NE. Juk aiskiai yra ir tokia nuomone, kad valgyti mesa amoralu, nes reikia skersti gyvulius. Tai ar tamtas zoledis ar mesedis? Jei mesa valgai – esi amoralus… ir dar kitus mokini buti moraliais, kaip pats toks nesi! Taigi mesa valgai are ne? As valgau mesa- paukstiena, jautiena, aviena, kiauliena, zuvi, krabus, silkes, krevetes ir t.t. Taigi pagal kazkieno nuomone esu labai labai amoralus.

        • Kęstutis:

          … mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių nevalgau daugiau kaip 30 metų… Labai didelę įtaka padarė dėdės pasakojimas, kai jį dar sovietmečiu, už bausmę nusiuntė atidirbti į mėsos kombinatą. Nesismulkinsiu, bet dėdė pasakodamas verkė. Ir mėsos kombinate dirbdamas verkė, matydamas verkiančias karves vedamas į skerdyklą ir visus kitus žiaurumus… Mėsos valgymas – beprasmiškas žiaurumas ir savotiška narkomanija – prisirišimas. Ekonomiškai – nepateisinama kvailystė. Išmaitinti mėsaėdį reikia 3 kartus daugiau žemės, 3 kartus daugiau energetinių sąnaudų, 10 kartų daugiau gėlo vandens ir tikriausiai 20 kartų daugiau gydymo paslaugų ( čia aš nuo savęs :)) – dar nepraleidau nei vienos dienos darbe dėl ligos… Žmogus pagal savo fiziologija nėra mėsėdis. Kur pas žmogų aštrūs nagai aukai pagauti, kur pas žmogų aštrūs dantys aukai nužudyti, mėsai draskyti? O ir žarnynas per ilgas mėsai suvirškinti. Tai kodėl žmonės valgo mėsą? O todėl, kad didžiąją dalimi žmonės – nėra mąstantys sutvėrimai. Instinktai ir įpročiai valdo žmones, o ne protas – ponas dr. Jonas Ramanauskai…

          • Pikc:

            Kchem, kchem… apie fiziologiją (ir anatomiją) tai tamsta be reikalo čia…
            Gal norite žmogaus dantis ir virškinamąjį traktą su žolėdžio palyginti, kontrasto dėlei? 🙂
            O jei rimtai, žmonės nėra nei tie, nei tie – jie visaėdžiai, todėl turi ir žolėdžiams (pvz. gerai išsivystę krūminiai dantys), ir mėsėdžiams (pvz. iltiniai dantys) būdingų savybių. Apskritai, keliama hipotezė (ir gana logiška), kad savo mėsėdžių “karjeros” pradžioje žmonių pro-pro-protėviai buvo labiau maitėdos, negu medžiotojai – bet čia jau atskira tema. Žodžiu, būti vegetaru/veganu yra grynai pasirinkimo dalykas – čia psichologijos, o ne fiziologijos ar anatomijos sritis.
            Beje, instinktus irgi be reikalo užkabinote – instinktas apibūdinamas, kaip įgimtas, per evoliuciją išsivystęs elgesio modelis, tad jei mėsos valgymas yra dėl instinkto… na, supratote. 😉
            Bet, šiaip ar taip, straipsnis juk ne apie tai, ar ne? 🙂

            • )..(:

              zodziu,buti zudiku irgi yra grynai pasirinkimo dalykas ir negalvokit ,kad tokiais pasiaiskinimais issisuksit nuo karmos.

            • Kęstutis:

              … nuo 1980 iki 2010 metų JAV ir GB mokslininkai vykdė bendrą mokslinį darbą – stebėjo 10 tūkstančių vegetariškai besimaitinančių žmonių įvairiose žemės vietose. 2010 metais jų išvadose (vienu sakiniu) skelbiama – vegetarizmas sveikatai nekenkią, stiprina įmunitetą. Kas liečią patį maitinimasi be mėsos, tai ir yra svarbiausia, bet kokie tolesni ginčai beprasmiški… turėtų būti…
              Kas liečią fiziologiją, paimkime artimiausius mūsų giminaičius – gorilas. orangutanus – visiški vegetarai, o genetiškai, ir fiziologiškai tapatūs. Kodėl goriloms pakanka augalinio maisto, o jau žmonėms ne… Šimpanzės, pavianai maitinasi ir mėsa, bet jų ir charakteris gerokai agresyvesnis. Tai pat ir žmonės – mėsėdžiai piktesni…
              Kad žmonės kažkada buvo maitėdos – visiškas vėjas … jei jau taip būtų buve kažkada, tai žmogus galėtų vien tik mėsa maitintis pakankamai ilgą laiką, o dabar po 20 dienų maitinimosi vien tik mėsa – sunki skausminga mirtis. Paprasčiausiai žarnynas, lyginant su plėšrūnais, per ilgas ir jame atsiranda puvinys… Man labiau priimtina mokslininkų nuomonė, kad žmogus mėsa pradėjo vartoti per paskutinį ledynmetį, kada staiga pradėjo trūkti maisto, o vystėsi žmogus kaip žoliaėdis… Išvada:1. Mėsa valgyti nesveika 2. Mėsa auginti maistui neekonomiška 3. Gyvūnus žudyti – nežmoniška. Tada klausimas – dėl ko žmonės valgo mėsą??? Dėl to, kad žmogus nemąsto, o gyvena įpročių (dažniausiai kvailų ir labai kvailų) “autopilotu”.

          • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

            Na cia ponas Kestutis man ikirto kaip reikalas. Visgi kai esate vegetaras, tai ir mastymas vegetariskas. Jei negalima ritualinio skerdimo, tai vegatariniu poziuriu yra is viso negalima jokiu gyvuliu jokiu metodu uzmusineti! Nuo to ir pradekime. Paleiskime kiaules, vistas, zasis, avis, karves, arklius ir visu kitus gyvius i LAISVE ir tegu dauginasi neribotai ir tada, o jau tada, tai tie gyviai nei vandeni gers, nei zole eses…. ir su zmonemis del darzoviu nekonkuruos….. jei gelzbetonine tvora savo darzus aptversime. Taigi vadovaujatis siuo apokaliptiniu vegetariniu mastymu pabandykite isivaizduoti Lietuvos zemes uki ir parduotuviu lentynas? Cia kazkas pajuokavo…. tik kanibalai gali buti zmonemis, nes zmogiena valgo, tai vegetarai turetu tapti zole. O is tikro tai, kas ka megsta ir kas kam sveika, tai tegu sau valgo, kad tik butu ka. Bet ka mes matome Lietuvoje, tai valdzios zmogus zmogu “valgo”, todel tauta evakuojasi!

            • Kemblys:

              Manau, svarbiau dėl ko gyveni, o ne ką valgai.
              Reikia apibrėžti gyvenimo tikslą, tik niekas nenori kurti pasaulėžiūros.

            • Kęstutis:

              … jei aš jums pateikiau pamąstymus, paremtus ilgalaikiais moksliniais tyrimais, tai juos jūs galite paneigti tik dar svaresniais tyrimais, ar savo svaresniais pamąstymais. Ir nemėginkite pateikinėti tarytum mano pasaulio tvarkos supratimo – jūs dar nesupratote apie ką eina kalba – apie mąstymą. Mąstančio žmogaus teisingos mintys baigiasi supratimu, teisinga kalba ir teisingais darbais: 1. Mėsa valgyti nesveika, silpnėja imunitetas, vėžiniais susirgimais vegetarai serga 2 kartus rečiau ir t.t. Žarnyno vėžiu iš vis neserga 2. Mėsa auginti maistui neekonomiška, labai dideli energetinai nuostoliai. Vidutiniškai vegetarui išmaitinti reikia tris kartus mažiau dirbamos žemės, vadinasi likusi nedirbama žemė atitektų gamtai, tegu gyvūnai gyvena ir dauginasi… 3. Gyvų sutvėrimų žudymas, kankinimas, išsityčiojimas iš jų prigimties netelpa į jokius žmoniškumo rėmus, jokius… Jau tai rašiau, prašyčiau skaityti atidžiau…
              Bet kokia pasaulėžiūra prasideda nuo teisingų minčių. Negali būti jokių tokių nesvarbu – nesvarbu teisinga mityba, nesvarbu teisingas gyvenimo būdas, nesvarbu žalingi įpročiai, nesvarbu dora, tiesa ir moralė, nesvarbu atjauta gyviems sutvėrimams, kurie mažai kuo skiriasi nuo mūsų, nesvarbu… o va pelnas – tai jau labai svarbu – kas taip pasakė???
              Prieš šimtą metų Bernardas Šo taip apibūdino to meto visuomenę (manau, kad padėtis tik pablogėjo): 5 nuošimčiai visuomenės mąsto, 10 galvoja, kad mąsto, o likusieji net bijo mąstyt… Gal vis tik pradėkite mielieji mąstyti galva, o ne skrandžiais ar galvutėmis…

              • Kemblys:

                Kęstuti, skaitydamas net pagalvojau, kad maitiniesi asfaltu ar betonu – augalai, grybai lygiai taip pat gyvi.

                • )..(:

                  jei augalus valgysi nepaaukotus ,teks atsakyti ,jei paaukotus-viskas tvarkoj.

                • )..(:

                  Bhagavad-gitoje” (9.26) Jis sako: „Jeigu kas su meile ir atsidavimu pasiūlys Man lapelį, gėlę, vaisių ar vandens, Aš priimsiu auką”.

                • Kęstutis:

                  Augalai po mano valgymo ir lieka gyvi – aš negraužiu obelų ar kitų medžių, nevalgau pomidorų kotų ir šakų, šaknų, nevalgau agurkų stiebų, aš nevalgau grybienos (patys grybai tai tik žiedeliai ir sėklelės), nevartojų maistui salotų šaknų, tik lapelius, palikdamas augalą augti. Navalgau žalių bulvienojų, kaip beje ir nudžiūvusių…. Sėklos ir vaisiai, tai augalo dauginimosi būdas, o gyvūnai juos vartodami maistui, plečią augalo augimvietes – bendradarbiavimas… Aišku, jei turėčiau galimybę apskritai nesimaitinti ir likti gyvu, tam tikrą laiką šioje žemėje, būtinai pasirinkčiau nevalgymą… O pats kaip matau irgi mąstai per skrandį ir kitus galus. Negi sunku suprasti tokius paprastus tris dalykus? Pakartot?.. Beje, kai mokslininkai sudarinėjo sveikiausių maisto produktų sąrašą smegenims – mėsa net nepateko į dešimtuką, pirmos keturios vietos buvo daržovės, penktoje vietoje jūros gyvis, o toliau vėl augalinis maistas. Taip, kad smegenys gerai dirbtų, pamėgink ir maistą joms pateikti gerą, būtent smegenims, o ne sugadinto skonio jutikliams ;)… Kitą kartą kalbėk iš esmės, tokių niekų aš jau prisiklausęs iki pažastų, nieko naujo iš mėsėdžių – mėsos nevalgymo klausimu, jau nebesitikiu išgirst…

                  • Amelija:

                    Šiaip jau tai vegetarizmas traktuojamas kaip liga: depresija, alkoholizmas ar šizofrenija. Tik labai pakančioje ir demokratiškoje visuomenėje apie tokią negalią užsimenama delikačiai, tarsi apie homoseksualumą ar žaliavalgystę… Gyvenkite kaip Jums geriau, bet nepropaguokite savo iškrypusių idėjų. Visiems bus tik geriau…

                • LosAngeles:

                  ‘..augalai, grybai lygiai taip pat gyvi..’

                  Taip, bet ju samone smarkiai uzslopinta, jie nejaucia skausmo.

                  • Dalė:

                    Negalime tiksliai žinoti 🙂
                    Augalų sąmonė ir jutimai nėra ištyrinėti.:)

                  • Kęstutis:

                    … man tai labai gaila, bet augalai skausmą jaučią. Aišku ne taip, kaip gyvūnai, silpniau. Medžių sąmonė apskritai labai stipri…

                    • Kemblys:

                      Gamtoje yra plėšrūnai, jei mes valgome mėsą, turime elgtis taip, kaip jie. Kiekvienas plėšrūnas saugo nuo kitų plėšrūnų maždaug 10 kartų didesnį Žemės plotą negu reikia jam pramisti. Saugo negailėdamas savo gyvybės. Žmonės mielai dalinasi – įsileidžia svetimšalius ir leidžia maitintis nevertiems.

                    • Dalė:

                      Jūs kalbate su augalais ir medžiais, ar rašote tai, ką kažkur perskaitėte?

                    • LosAngeles:

                      Silpniau… Na jei jums patogiau taip issireiksti, galima sakyti ir taip. Augalai skausma jaucia, bet silpniau (svelniai tariant) nei gyvunai. Visi kurie jaucia skausma (realu), nuo jo ginasi. Augalai… Nemaciau begancio nuo alkano zmogaus nei pomidoro, nei morkos (kuria, priesingai nei teigete, visgi israunate :))

                    • Kęstutis:

                      Mokslinis eksperimentas, beje labai senas, kokių 20 metų senumo, o gal daugiau. Paėmė dvi vazonines, vienos rūšies gėles, prie jų pritaisė daviklius ir pradėjo tikrinti. Pabadė, nuplėšė lapą – davikliai parodė, kad augalas pajuto. Tada paėmė ir vieną gėlę nulaužė. Davikliai, kaip nekeista, parodė labai stiprų susijaudinimą ir gėlės, kurios nelietė. Tęsiant eksperimentą į kambarį įeidavo ir išeidavo žmonės – gėlė išlikdavo rami. Kai tik į kambarį įėjo gretimos gėlės žudikas – gėlė vėl susijaudino… Taip, kad augalai ne tik jaučią skausmą, pažystą žmones, bet labai gerai suvokią kas aplink vykstą… Šakniavaisius valgau tik rudenį, o raunu po stipresnių šalnų, kada jau augalui nebelieka galimybės išgyvent, stengiuosi valgyti tai, kas nenužudo pačio augalo…

              • eiktu:

                Mąstančio žmogaus teisingos mintys baigiasi…
                O apie dr. Ramaunauskus ir kitus….
                P.s. aš irgi dr. (MD etc…) Bet nesigiriu.

  2. Ženklas:

    Citata iš Seimo nutarimo : ,,Ritualinis skerdimas …religinėms apeigoms atlikti tinkamais metodais…“. Ar tai bus taikoma tik svetimdievių Jahvės ir Alacho poreikiams? ŽŪM įpareigota nustatyti ritualinio skerdimo tvarką. Tai gal Lietuvos Žemės ūkio ministerija gali nustatyti tvarką (Seimas įpareigojo!), kaip turi būti skerdžiami gyvuliai lietuvių senosios prigimtinės religijos apeigoms atlikti? Pavyzdžiui nupilant kraujo dievui Žemininkui ir kitoms chtoninėms Dievybėms. Nes kitaip gaunasi didkriminacija pagal religiją. Žydų ir musulmonų (kol kas) Lietuvoje gyvena mažiau negu romuvių. Seimo nutarimas ,,Dėl ritualinio skerdimo…“, turi būti apskūstas Konstituciniam Teismui ir Europos Tarybai, kaip religiškai diskriminacinis.

  3. tampax'as:

    o aš siūlau paršą užkutenti negyvai skambant Mocarto muzikai

  4. )..(:

    siandien Pasauline Vegetaru diena.linkejimai vegetarams.

  5. Atas:

    Balsys daug šneka,tačiau savo rinkėjų neaplanko

  6. Pikc:

    Kažkaip smarkokai abejoju, ar motyvas IŠ TIKRŲJŲ yra islamistinių šalių rinkų atvėrimas. Dar klausimas, ar šiuo atveju už šito įstatymo reiškia ieškotiu tiurbanų ir “halal”, ar peisų ir “košer”. 😉

  7. Balsas iš dangaus:

    Nepasitikiu balsiu , jis melagis.

  8. vabalas:

    Vėl rūpinamasi stambiu verslu. Tik prabėgomis paminėta, kad mėsa daugeliui žmonių jau tapo tik šventiniu delikatesu. Aš, pvz., jau neatsimenu kada pirkau mėsą parduotuvėje. Nelabai ir mėgstu.

  9. Kemblys:

    Viešpatie, kai pamatai, kokiomis sąlygomis auginami gyvūnai MĖSAI, PIENUI, KIAUŠINIAMS, KAILIAMS, IKROMS… Už ką jiems toks likimas? Parduotuvėse viskas labai gražiai pateikiama VARTOTOJUI…

    • )..(:

      ,,Manu Samhitos 5 skyrius aprašo aplinkybes, kuriomis mėsa gali būti valgoma. Žmogus, kuris negali susilaikyti nuo gyvulių valgymo turėtų pagaminti gyvulį iš ghi ar miltų ir jį valgyti. Žudyti gyvulius galima tik atnašavimo tikslais, kadangi tokiu tikslu Pradžapatis juos sukūrė. Manu samhita leido žemesnių kastų žmonėms valgyti tokią mėsą, kuri buvo teisingai paaukota Dievams ir protėviams. Tačiau tas, kuris susilaiko nuo mėsos valgymo sąmoningai yra laikomas aukščiau asketų. Manu Samhita teigia, jog brahmanas, valgantis nepaaukotą mėsą netenka savo kastos, arba tas, kuris aukoja tam, kad suvalgytų, taip pat bus valgomas kitą gyvenimą to paties gyvūno. Tikroji žodžio mamsa (mėsa) prasmė pagal išminčius yra mam sah – mane jis, t.y. dabar aš valgau jį, po to jis suvalgys mane. Manu Samhita teigia, jog tas yra nuodėmingiausias tarp žmonių, kuris negarbindamas Dievų ir protėvių nori padidinti savo kūno mėsą kitų gyvūnų mėsos saskaita.

      Tas, kuris leidžia žudyti gyvulį, kuris jį nužudo ir sukapoja, kuris perka ar parduoda mėsą, kuris ją verda ar patiekia ant stalo ir tas, kuris jį valgo, visi jie laikomi gyvulio žudikai.”

    • Perkūno Paukštis:

      O gurmanai – didžiausi mazochistai (po krikščionių).

    • )..(:

      ,,

      Visnu-smrti (51.71):

      n€ktv€ pr€Šin€ˆ hiˆs€ˆ m€ˆsam utpadyate kva cit /

      na ca pr€Ši-vadhaƒ svargyas tasm€n m€ˆsaˆ vivarjayet //

      “Mėsos negalima gauti nesuteikus skausmo gyvuliui, todėl gyvulių žudymas atima galimybę žudikui pakliūti netgi į svarga loką (o ką jau kalbėti apie dvasinį pasaulį). Todėl žmogus turi vengti mėsos.”

      Bhagavatam 11.5.14 sako:

      ye tv anevaà-vido ’santaù

      stabdhäù sad-abhimäninaù

      paçün druhyanti viçrabdhäù

      pretya khädanti te ca tän

      Tokie nuodėmingi žmonės, visiškai neišmanantys apie tikruosius religijos principus ir vis dėlto laiko save labai religingais, be jokios užuojautos atlieka prievartą prieš nekaltus gyvūnus, kurie pilnai jais pasitiki. Kitą gyvenimą tokius nuodėmingus žmones valgys tie patys gyvūnai, kuriuos jie nužudė šiame pasaulyje.”

  10. Dalė:

    “Pasak krišnaistų, Visatos kūrimas yra iš esmės įvairių energijų, kurių šaltinis ir valdovas yra Krišna, žaismas. Žemesniosios energijos yra materialioji tikrovė, kuri nėra gryna iliuzija. Tačiau ši tikrovė yra nesavarankiška, kiekviename materialiame objekte glūdi Krišna, jo egzistencijos ir gyvybingumo šaltinis. Iliuzija gimsta tada, kai dvasinė būtybė (žmogiškasis asmuo) „įklimpsta“ į šitą materialiąją tikrovę, suteikia jai reikšmę, kurios ji neturi, ir papuola į veiksmo ir atoveiksmio (karmos) dėsnio veikimą (šio dėsnio valdomi žmonės, save tapatinantys tik su šiapusine tikrove, vadinami „karmiais“). Taip, suteikus reikšmę materialiai tikrovei, sąmonė pajungiama kokiam nors gyvuliškam ar net „augališkam“ principui, ir dvasia papuola į ilgą atgimimų ir persikūnijimų ratą, iš kurio turi galimybę ištrūkti tik vėl atgimdama žmogumi. Pagrindinis nurodymas – kiekvienas turi atsiduoti Krišnai, susilieti su šios dievybės sąmone. Atsidavęs Krišnai asmuo tampa tyru bhakta, kuriuo rūpinasi pats Krišna. Bhakta – tai siela, kuri visiems laikams atsidavė Viešpačiui.” (medžiaga iš tinklapio religijos.lt)

    Toliau rašoma;
    “Pirmiausia bhakta turėtų būti labai dėmesingas maistui.”

    Kai ko nesuprantu: jei materiali tikrovė neturi jokios ypatingos reikšmės, tai kodėl tada toks dėmesys maistui? (ne dvasiniam maistui – materialiam) 🙂

    • Kęstutis:

      Gyvenimas tik žaidimas, kaip sportas. Rimtai į šį reikalą žiūrėti nereikia – jei tik žiūrite, bet jei jau dalyvaujate šiame žaidime, tai žaiskite pagal taisykles ir ugdykite reikiamus įgūdžius. Sportininkai irgi, “tik” žaisdami įgauna labai vertingos gyvenimiškos patirties. “Pirmiausia bhakta turėtų būti labai dėmesingas maistui.” – tokios žaidimo taisyklės ir prašom jų laikytis, kitu atveju galite gauti geltona, o tai ir raudoną kortelę 🙂

      • Dalė:

        “Gyvenimas tik žaidimas” 🙂
        Bet mes jam gimstame iš tikrųjų, ir mirštame iš tikrųjų, ir kenčiame iš tikrųjų. 🙂
        Ir nė vienas netrokštame kentėti. 🙂
        Tai ne žaidimas 🙂
        Ir taisyklės mums nėra visiškai aiškios.

        • Kęstutis:

          … tai nuo taisyklių ir pradėkite… išsiaiškinkite. Pradžioje stengitės su gyvais sutvėrimais elgtis kuo pagarbiau, nekankinkite, nežudykite, nevalgykite nukankintų, nužudytų kūnų, nes kančia ir nerimas persikels į jūsų kūną…

          • Dalė:

            Kęstuti, ką sako apie mėsos valgymą Kastaneda?

          • Kęstutis:

            … nieko… Jis mėsą valgė.

            • Dalė:

              Ačiū.
              Nėra vieningų mitybos taisyklių. 🙂
              Skirtingose religijose – vis skirtingos. Sutampa tik tai, kad valgyti reikia su dėkingumu (maisto aukojimas, laiminimas) ir nepersivalgyti.

              • Kęstutis:

                … mąstantis žmogus vadovaujasi supratimu:1 Mėsa valgyti nesveika – mokslo patvirtinta 2 Mėsa auginti maistui nuostolinga – mokslo patvirtinta 3 Gyvus sutvėrimus kankinti, žudyti ar kitaip tyčiotis iš jų prigimties – nežmoniška. Prie ko čia mitybos taisyklės, jei nėra supratimo? Jei kažkada žmonės pradėjo iš didelio vargo valgyti mėsą, tai kai jau tas vargas baigėsi, gal jau laikas ir tą vidinį “autopilotą” perjungti. Jūs nepateikėte nei vieno rimto teiginio – kam kankinti gyvus sutvėrimus ir dėl to pačiam kankintis???

                • Dalė:

                  Nes aš nekankinu gyvų sutvėrimų 🙂
                  O kad mėsą valgyti nesveika, mokslo dar nepatvirtinta, tik vyksta tokios diskusijos. Tas pat ir dėl gyvulių auginimo.

                  Ar būtina visiems primetinėti savo mitybos įpročius?

                  • Kęstutis:

                    O jūs nueikite į mėsos kombinatą ir pasižiūrėkite kaip žudomi gyvuliai, kokia ten tvyro įtampa… ir tai tik dėl jūsų, valgančių mėsą… Aš jums asmeniškai nieko neprimetinėju ir niekam gyvenime neprimetinėju. Jūs čia pamėginote pasitikrinti savo tiesas, bet šnipšt. Mąstymas skrandžiu – žemas lygis. Aš pateikiau mokslininkų grupės trisdešimties metų darbų išvadas, o jūs – mokslo neįrodyta. Prieš tūkstančius metų žmonės žinojo – mėsą valgyti nesveika. Indijoje kokie 300 mln, o gal dar daugiau, tikrų vegetarų, o jums neįrodyta. Ar įmanoma alkoholikui įrodyti, kad alkoholis nesveika – ne. Nebent jis pats tą sau pripažins…

  11. Dalė:

    Ar svarbu KIENO žodis bus paskutinis?
    Man atrodo svarbiau, kad tas žodis vestų mus į aiškesnį suvokimą 🙂
    Milijonai hektarų žemės alinami netinkamai juos išnaudojant, vartojant netinkamus tręšimo būdus pasėlių auginimui.Tai nebūtinai susiję su mėsos valgymu ar nevalgymu.
    Vien vegetarinė mityba nepagerina žmonijos padėties.Ką valgyti ir ko nevalgyti – šis klausimas pastaruoju metu perdaug sureikšminamas. Svarbiau yra neapsiryti ir pasidalinti su alkstančiu.
    O ypač svarbu tai, kad išvystęs protą, žmogus įnirtingai ėmė kurti begalę proto voratinklių, kuriuose žmonija baigia galutinai susipainioti. Protas, pamirštantis širdingumą, yra pražūtingas.
    O ką valgyti ir ko nevalgyti, reikia spręsti ne vien įtikėjus proto sukurta dieta, bet ir atsižvelgiant į savo organizmo duodamus signalus.

    • Atas:

      Pritariu:”atsižvelgiant į savo organizmo duodamus signalus”.

    • )..(:

      taip,norai-signalai svarbiausia!
      ,,Šrimad Bhagavatam 1.17.38 sako, kad Maharaja Parikšitas leido gyventi Kali asmenybei tose vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai, svaiginamasi, vyksta prostitucija ir žudomi gyvuliai. Keturi nuodėmingo gyvenimo ramsčiai: dyutam panam striyah sūna – žaidimai, gėrimas, laisvas seksas, gyvulių žudymas. Jie sukelia pasekmes, kurias mes patirsime ateityje kaip kančią.

      Šie keturi nuodėmingo gyvenimo principai tiesiogiai sunaikina keturis religinio gyvenimo stulpus: tapah – asketizmą (sunaikina alkoholis ir svaigalai), šaučam – švarą (neleistini lytiniai santykiai), daya – gailestingumą ir dosnumą (mėsa) ir satyam – teisingumą (azartiniai žaidimai) (ŠBh.13.17.24)

      Valgydamas mėsą žmogus naikina kitas gyvas būtybes, vartodamas svaigalus, žmogus naikina save.

      Dažnai žmonės sako, kad vartoti mėsą reikia, nes ji duoda jėgos. O kaipgi be mėsos gyvensi. Tačiau kadangi mėsa yra labai sunkiai virškinama, reikia gerti alkoholį. Jis padeda virškinimui. Tačiau, kai išgeri, užsinori sekso. Tai juk neišvengiama. Na, o tada, kai sekso poreikis jau patenkintas, norisi atsipalaiduoti, palošti ką nors, pažaisti. Tokie – keturi materialaus gyvenimo poreikiai.”

      • Kemblys:

        Virta, kepta, džiovinta, rūkyta mėsa nėra sunkiai virškinama, jei nepersivalgai. Mėsą valgau, bet dar nepastebėjau, kad reikėtų užsigerti alumi ar vynu – aš VISAI negeriu. Žaidžiu kortomis dėl malonumo ir labai retai iš smulkių pinigų – pralošei negaila, išlošei smagu. Lytiniai santykiai yra skirtingai reikalingi kiekvienam. Ypač moterims, kurios pradėjo gyventi lytinį gyvenimą, reikia vyro sėklos – pirmo vyro sėkla pertvarko moters kūną.
        GYVENIMAS YRA VALDOMA KVAILYSTĖ, kurį privalome nugyventi neprarasdami vidinių jėgų. Taip pat privalome įtakoti visuomenę savo ir kitų atgimimui Šeimoje, Gentyje, Tautoje, ir žmonijoje.

        Nerašyk nieko iš Vedų, tu jų nesupranti ir darai priešingą poveikį.

  12. Arūnas:

    Gyvuliai yra ne tik jaučiai, veršiai, avys, bet ir kiaulės, kurių nei musulmonai, nei žydai nevalgo. Bet jas mažažemiai ūkininkai neapsvaigina, neužkutena, bet paduria, o jos duriamos žviegia (vienas teisiamas vyras tokiu kiaulėms pjauti durklu nudūrė mylėtis atsisakiusią sugyventinę 🙂 ). Ir paukščius nugalabija be apsvaiginimo. Nuomonių yra įvairių, bet aš nemėgstu atvežtinės kiaulienos, kuri nesuspirga ir yra išmirkyta rūkymą imituojančiais tirpalais, o vertinu pas mažažemį ūkininką augintos kiaulės, kuri buvo nudurta neapsvaiginus ir nusvilinta tradiciniu būdu su šiaudais, mėsą. Kol seimas ir gyvūnų mylėtojai (bet žmonių nemylėtojai) to neuždraudė. Todėl nemanau, kad verta triukšmauti dėl technologijos kaip nužudyti maistui ar odai skirtą gyvūną, ar ašaroti dėl to, kad Lietuvoje bus pradėti auginti mėsiniai šunys ir eksportuojami kur nors į Indokiniją

  13. Virginija:

    Įdėmiai perskaičiau Kęstučio komentarus apie mėsą ir niekada nesuprantu tų valgytojų, kurie ginčijasi net nebandę mėsos atsisakyti. Taigi, brangūs mėsėdžiai, pabandykit bent metus atsisakyti kepsniukų ir tada galėsime diskutuoti apie jūsų sveikatos problemas. Tuomet pasipasakosite, ar jums dar vis reikia vaistų kraujo spaudimui mažinti, ar jus vis dar vargina viršsvoris, o kaip su jūsų imuninė, ar vis dar sergate peršalimo ligomis….?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: