„Dreverna“ | Klaipėdos raj. sav. nuotr.
Rugsėjo 24 d., trečiadienį, Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas dalyvavo senovinio kuršių laivo-reizinės krikštynų ir pašventinimo šventėje.
Galima sakyti, kad šventė dreverniškiams ir gyvenvietės svečiams tęsėsi nuo pat praėjusio pavasario, kai laivas pradėtas statyti, iki dabar – kai jis sėkmingai ir laiku užbaigtas. Per tą laiką vyko ir laivo vainikinės, ir kalvystės plenero pradžios smagus susibūrimas, kuriuose pristatytas laivo statybos (ir kūrybos) procesas, išpasakota, ką su laivu bus galima veikti, kur nukeliauti. Visą vasarą kas tik norėjo galėjo stebėti laivo statybas.
O keliauti šiuo prekybiniu (būtent toks buvo J. Gižo projekto, pagal kurį padarytas ir maketas, sumanymas) laivu bus po Kuršių marias. Daugiausia šis laivas bus naudojamas „Žuvies kelio“ edukacinėje programoje ir specialiai organizuojamose ekspedicijose, kurių metu bus galima susipažinti su Kuršių marių laivais, žvejybos ypatumais, apžiūrint įvairias žvejybos vietų atžymas mariose ir t. t. Tokia pirmoji nemokama ekspedicija Drevernos pagrindinės mokyklos mokiniams ir vyko laivo pašventinimo dieną. Ją vedė Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romas Adomavičius. Kitos išvykos (informaciniai pažintiniai turai ir pramoginiai pasiplaukiojimai) bus mokamos, tačiau ne komercinės.
Daugiau kaip 17 metrų ilgio plokščiadugnis laivas pastatytas iš pušies ir ąžuolo. Sauso laivo svoris – 12 tonų. Stiebo aukštis – 15 metrų. Laivas turi tris bures.
Statant laivą padėjo ir Vokietijoje išleista knyga. Laivo statytojams, tarp kurių ir patyrę meistrai iš Rusnės, vadovavo laivadirbys Vaidotas Bliūdžius. Nors laivas su burėmis, tačiau, norint pritaikyti dabartinėms reikmėms, jame įmontuotas motoras. Laivu galės plaukti iki 30 žmonių. Prieš nuleidžiant laivą į marias, Saugios laivybos inspekcija atliko laivo stovumo ir krenavimo bandymus.
Renginyje projektą pristatė ir visą statybos procesą dar sykį priminė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė. Ji taip pat dėkojo Drevernos pagrindinės mokyklos direktoriui Rimantui Povilui Kytrai, „Pamaryčių“ ansambliui ir visai mokyklos bendruomenei, aktyviai įsitraukusiai į projektą.
Laivo statybos finansuotos iš Europos žuvininkystės fondo lėšų – gavus 250 tūkst. Lt iš Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“. Kiekvienais metais iš viso apie 5000 litų kainuos laivo nukėlimas į vandenį ir iškėlimas į krantą. Kasmet laivą reikės smaluoti.
„Apie atsipirkimą negali būti nei kalbos, − sakė D. Buivydienė, − tai yra eksponatas, reprezentuojantis pamario kraštą, padėsiantis pažinti jo kultūrą, galbūt sužadinsiantis norą atgaivinti ir kitus šios savitos kultūros ženklus. Mokestis iš ekskursijų dalyvių bus skiriamas kapitono ir jo komandos atlyginimams, smulkiems remontams.“
Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė dėkojo laivadirbiams ir jų vadovui Vaidotui Bliūdžiui už puikų, nagingą ir kūrybišką darbą, projekto sumanytojams ir įgyvendintojams − už puikią idėją, kaip dar labiau atgaivinti Drevernos mažųjų laivų uostą, įtraukti visą bendruomenę, ypač moksleivius į bendrą pažintinę veiklą, ir linkėjo laivo kapitonui dreverniškiui Antanui Eirošiui ir jo komandai gerų ir turiningų plaukiojimų.
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė taip pat džiaugėsi nauju plaukiojančiu eksponatu Drevernoje ir dėkojo gyvenvietės bendruomenei, kad žvejybos tradicijas ir su tuo susijusius verslus ir amatus kasmet ir kaskart turime galimybių pažinti vis išsamiau.
Smagioje šventėje Drevernos pagrindinės mokyklos mokinių ansamblis, vadovaujamas Virginos Asnauskienės, dainavo žvejiškas dainas, šišioniškai fabeliavo, prisakė laivo kapitonui visokiausių liaudiškų linkėjimų ir dovanojo ne tik puikų vainiką, bet ir stebuklingą lazdelę su kaspinėliais, simbolizuojančiais jūrą, saulę, žemę ir kitus svarbius žvejams ir kitiems laivų žmonėms dalykus. Davė kapitonui išpilti ant laivo vyno ir žuvų taukų, priminė jam, kaip prisišaukti gerą vėją (tyliu švilpimu, permesta kortų kalade per petį).
Taigi naujuoju senoviniu laivu bus plukdomi ne kroviniai, kaip XIX−XX amžiuje, o turistai – ar jiems tai patiks? Tikriausiai patiks tiems, kuriuos iš tiesų kamuos pažinimo troškulys!
Parašykite komentarą