Kodėl mažamečiams skirtuose vadovėliuose peršama mintis, kad lytis yra laisvai pasirenkamas dalykas? (6)

smh.com nuotr.

smh.com nuotr.

23 skirtingų frakcijų Seimo nariai kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį dėl IV klasei skirtame lietuvių kalbos vadovėlyje „Pupa“ publikuoto teksto, kuris į Seimo narius besikreipusių tėvų ir mokytojų vertinamas kaip dar vienas atvejis, kai prisidengiant „lyčių lygybe“ mažamečiams peršama mintis, kad lytis yra laisvai pasirenkamas dalykas.

Iš švedų kalbos išverstos Ulfo Starko (Ulf Stark) knygos „Ištižėliai ir pramuštgalviai“ištraukoje aprašyta keista istorija, kaip į naują mokyklą atėjusi mergaitė, vardu Simona, apsimeta esanti berniukas Simonas ir džiaugiasi nauja savo tapatybe. „Apgavau visus. Jie patikėjo! Atrodė, niekas nė akimirką nesuabejojo, kad esu toks, kaip jie manė. Greitai ir mikliai išsisukau, kad nereikėtų būti mergaite Simona, nuolat kamuojama nemalonumų, ir vietoj jos tapau blogu peštuku Simonu“, – rašoma vadovėlyje. Lyties „pakeitimo“ tema vystoma ir po tekstu pateiktose užduotyse: moksleivių klausiama: „Kodėl Simona apsidžiaugė, kad ją palaikė berniuku?“, nurodoma rasti tekste ir perskaityti, „kaip atrodė Simona, pirmą kartą atėjusi į naują klasę“, taip akcentuojant šį berniukiškos mergaitės išvaizdos aprašymą: „Atsargiai persibraukiau per trumpai kirptas sruogas, bandydama prisiminti, kaip atrodžiau prieškambario veidrodyje. Plaukai gana trumpi, be jokių sagių ar kaspinėlių, nėra nieko, kas galėtų mane išduoti. <…> Pasisekė, kad rytą neapsivilkau naujos suknelės! Drabužiai kaip bet kurio kito vaikino. Tik, aišku, ne kelnaitės, kurių, laimė, nebuvo matyti.“

Manoma, kad šis vadovėlio fragmentas yra apraiška tos pačios ideologijos, kuri formuoja įsitikinimą, jog lytimi ne gimstama, bet tampama. Atkreiptinas dėmesys į prieštaringai vertinamas iš danų kalbos išverstas Luisos Vindfelt (Louise Windfeldt) ir Katrinos Klantės (Katrine Clante) knygeles „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“, skirtas darželinukams, taip pat kitus leidinius, kuriais buvo siekiama diegti šį kontraversišką požiūrį, sulaukusį didelio visuomenės nusistebėjimo.

Seimo nariai klausia ministro, kokia yra Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija dėl tokio pobūdžio teksto atsiradimo IV klasės vadovėlyje „Pupa“ ir kodėl lietuvių kalbos vadovėliui pasirinkta ne lietuvių, o švedų autoriaus knygos ištrauka, kurios pagrindu gimtosios kalbos vadovėlis panaudotas kaip priemonė formuoti moksleiviams įsitikinimą apie lytį kaip laisvai pasirenkamą dalyką. Ar egzistuoja ir kaip įgyvendinama valstybės politika vadovėlių leidybos srityje, ar vyksta vadovėlių aprobavimas ir ar yra nustatytos jų rengimo gairės?

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , .

6 komentarai

  1. Pikc:

    Iškrypėliai vėl (tiksliau, vis dar) nerimsta. Dar vienas “pažangios ideologijos” piršimo atvejis – per filmus vaikams. Šįkart – apie “šeimų įvairovę”: http://www.youtube.com/watch?v=Di_w1K5fEMg. Šitas rudas pas mus kinuose rodomas (pavadinimu “Dėžinukai”).

  2. Bartas:

    Todėl , kad to nori ” pažangi Europos Sąjunga”. Atsakymas į klausimą.
    Sunku paaiškinti tokiems , kai taukais smegenys apžėlė. Jau matosi , kaip Europa, taukuotu snukiu, prisidirbo su musulmonais, bet nepasimokė.

  3. )..(:

    siaubas,koks iskrypelis toki teksta sugalvojo ?

  4. Kažin:

    Pirmiausiai reikia išguiti sąvoką “seksualinę orientacija”. Kokia gali būti orientacija, kai lytis yra prigimtinis dalykas.

  5. jasunaris:

    Perskaičiau kelis kartus pateiktas citatas ir taip ir nesupratau kur čia tie iškrypimai ir kur čia tie pavojai. Tie keli komentarai tik patvirtina, kad lytiškumui skirtų leidinių tikrai trūksta. Aišku, tų kas dvi minutes besižegnojančių nukvakėlių jau nepakeisi. Jie gyvena iliuzijų pasaulyje ir vis dar tiki, kad tik vyrai yra geri vairuotojai, vis dar tiki, kad kiekvienas vyrukas su rožiniais džinsais yra iškrypėlis. Priešingai nei alko talibai, nemaža dalis europos gyventojų jau supranta, kad lėtesnių ir švelnesnių berniukų žeminimas ir vertimas būti “tikrais vyrais”, ar šaipymasis iš pernelyg judrių ir grubių mergaičių galų gale pereina į susipriešinimus ir įtampas visoje visuomenėje, ir, kraštutiniu atveju, virsta neapykanta šalia gyvenentiems ar net karais. Todėl tikiuosi, kad Lietuvos fundamentalistams nepavyks sustabdyti atviresnės ir taikesnės visuomenės formavimosi. Tikiuosi, kad Lietuva niekada nekariaus su niekuo. Turiu minty Lietuvos gyventojus, o ne valstybės utėles. Tie jau šiandien remia karus ne tik viduje, su kitaip manančiais ir besielgiančiais, bet ir išorėje, laimei, kol kas tik atseit taikdariškų misijų forma.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: