SEB analitikai optimistiški: Lietuvos ekonomika semsis stiprybės iš vidaus rinkos (1)

Nepaisant Vakarų ir Rusijos abipusių sankcijų, SEB banko analitikai Lietuvos ekonomikos perspektyvą vertina gana optimistiškai. ,

Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuojama, kad šiemet šalies BVP išaugs 2,7 proc., kitąmet – 3,2 proc., o 2016 m. – 4 proc., infliacija sudarys atitinkamai 0,1 proc., 0,7 proc. ir 1 proc., t.y. bus kur kas mažesnė nei Europos centrinio banko toleruojamas 2 proc. lygis. Dėl Rusijos pritaikytų sankcijų kilus valstybės ir kai kurių įmonių finansų įtampai, ateinančiais metais truputį lėčiau kils vidutinis darbo užmokestis, todėl 2015 m. prognozė sumažinta nuo 6,5 proc. iki 5,0 proc., o 2016 m. tikimasi 5,5 proc. augimo.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, Lietuvos vidaus rinkai ir toliau lemta vaidinti kertinį vaidmenį BVP kūrimo procese. „Žinoma, vidaus paklausą lemia ne tik tokie objektyvūs rodikliai kaip nedarbo lygis, vidutinio darbo užmokesčio, pensijų ir kitų pajamų augimas, palūkanų normų dydis, bet ir psichologiniai lūkesčiai“, – sako G. Nausėda. Anot ekonomisto, galima perfrazuoti žinomą posakį, kad „vien tik lūkesčiai valdo mus“.

Lūkesčių formavimąsi šiuo metu veikia daugybė stiprių ir priešinga kryptimi veikiančių veiksnių: artėjantis euro įvedimas, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir jos grasinimai Baltijos šalims, netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas ir pan.  G. Nausėdos nuomone, ilgalaikį euro įvedimo poveikį daugelis žmonių vertina neutraliai arba santūriai skeptiškai, tačiau trumpuoju laikotarpiu iš jo tikimasi tik didesnių kainų. Neatsitiktinai pirmąjį šių metų pusmetį aktyviau perkami santykinai brangesni vartojimo reikmenys, buitinė technika, siekiant įsigyti šiuos daiktus dar iki euro įvedimo.

Ypač ryškūs elgesio pokyčiai šiemet buvo pastebimi nekilnojamojo turto rinkoje. Kovo-balandžio mėn. joje kilo euforija, kažkuo primenanti 2006–2007 m. Skirtingai nei tuomet, šį kartą viešojoje erdvėje vyravo visiškai kitas tonas, išryškinantis lūkesčių dėl masiško NT brangimo įvedus eurą nepagrįstumą. Ši aplinkybė, o taip pat faktas, kad NT buvo intensyviai perkamas iš laisvų santaupų, kurios yra baigtinės, antrąjį pusmetį grąžino rinką į ramesnes vėžes. G. Nausėdos nuomone, greitai užgesęs ažiotažas padės išvengti staigaus NT rinkos nuosmukio įvedus eurą ir užtikrins stabilesnę jos plėtrą. „Į klausimą, ar geriau pirkti būstą dabar ar įvedus eurą, atsakau, kad laikas čia nėra svarbiausias dalykas – ieškokite būsto, kuris jums labiausiai tinka ir kaip gyvenamoji vieta, ir kaip investicija“, – teigė G. Nausėda.

Ekonomisto nuomone, vidaus paklausai stiprinti valdžia turi savų vitaminų, kuriuos galėtų panaudoti artimiausioje ateityje, pavyzdžiui, MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas. „Kol kas Rusijos provokuojama geopolitinė įtampa neverčia žmonių rausti žeminių ir kaupti negendančių maisto produktų atsargas, tačiau nereikėtų vidaus rinkos palikti ir savieigai“, – teigė G. Nausėda. Siekiant teigiamų lūkesčių formavimosi, žmonės turi gauti gerų naujienų apie tai, kad ekonomikos augimo vaisiais tolygiai dalijamasi su visomis visuomenės grupėmis. Priešingu atveju, didžioji Lietuvos dalis tos ekonominės pažangos nepastebės ir jos nepripažins.