Lietuvos dvaruose puoselėta klojimo teatro kultūrinė tradicija šiandien gyva Pakruojo dvare. Viename iš dvaro svirnų, kur kažkada veikė kumečių teatras, pastatytas jau trečias Pakruojo dvaro teatro spektaklis. Per vasarą išsiilgę teatro vaikai kviečiami dvaro Vaikų teatre pamatyti vienintelį tokį „dvaro kumečių“ atliekamą šešėlių spektaklį „Lapės ir vilko draugystė“.
Spektaklis – visą dieną vykstančio Gyvojo muziejaus viena pramogų. Žiūrovai į Vaikų teatrą, vieną dvaro svirnų, renkasi jau patyrę kitų judrių ir lavinančių Gyvojo muziejaus programos užsiėmimų – susipažinę su dvaro gyvuliukais, kumečių darbais, paragavę pieno, dalyvavę judriuose žaidimuose. Jie būna atsipalaidavę ir aktyviai įsitraukia į spektaklio veiksmą.
Spektaklis stebimas įsitaisius ant šiaudų spūdulių jaukioje šešėliuotoje prietemoje. Pasakojama sena lietuviška dvariška pasaka, sukurta pagal Vinco Pietario, XIX a. gyvenusio gydytojo, klasikinių pasakų rinktinę ﾄLapės gyvenimas ir mirtis”.
Spektaklio režisierius Romanas Dudnikas sako, kad Vincą Pietarį rinkosi, nes tai – lietuviškas autorius, pasakas užrašęs iš didelės nostalgijos Lietuvai. Na o spektaklio personažai veikia mistiškoje šešėlių erdvėje, nes režisierius norėjo pabrėžti mistišką, šimtmečių istoriją siekiančią dvaro aplinką.
„Spektaklio aplinka netradicinė, nes neįpareigojanti ir arti žiūrovo. Žiūrovas sėdi netoli veikiančių personažų kaip spektaklio dalis, priklauso nuo vaiko asmenybės, kiek jis imlus, tiek įsitraukia. Toks spektaklis arčiau, labiau įtraukiantis į procesą. Taip gimsta vientisa atmosfera, bendrumas, kai gali dalyvauti vis“, – pasakoja režisierius.
Kaip žinome, senovinėse pasakose netrūksta šiurpių dalykų, todėl ir šio spektaklio personažų klaidos ir aplinkybės – šiurpokos ir realistiškos, o jų ydos atvertos žiūrovų vertinimui. Spektaklis baigiasi bendrais dvaro kumečių ir žiūrovų šokiais.
Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, 26 pastatų ansamblis. Čia kiekvieną rudens savaitgalį vyksta Gyvojo muziejaus programos, kuriose atkuriamas XIX a. pb. – XX a. pr. dvaro gyvenimas. Apsilankantys svečiai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus. Tapti dvaro gyventojais lankytojai kviečiami kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 iki 18 valandos.
