Trečiadienis, 5 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė)

www.alkas.lt
2014-08-14 08:44:57
81
PERŽIŪROS
4
Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė)

Apuole2014plakatasRugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė.  Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų.„Toli nuo jų (švedų) yra viena gentis, vadinama kuršiai (Cori), kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet jau gerokas laikas praėjo, kai jie sukilo ir stengėsi tapti nepriklausomi. Pagaliau, danai, tai žinodami, minėtuoju laiku(853 m.), kai ponas vyskupas (Ansgaras) jau buvo nuvykęs į švedų šalį, surinko didelę daugybę laivų ir nuvyko į jų (kuršių) tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir juos sau pasivergti. O ta valstybė turėjo 5 sritis. Taigi ten gyvenantieji žmonės, patyrę apie jų atvykimą susijungė į vieną junginį ir pradėjo narsiai priešintis ir savo tautą ginti. Ir jiems atiteko pergalė: pusę danų žmonių išžudė, pusę jų laivų apiplėšė, pagrobė iš jų auksą, sidabrą ir daug kitokio turto…“

Toks yra vienas iš pirmųjų kuršių paminėjimų Šv. Ansgaro gyvenimo aprašyme. Hamburgo arkivyskupo Ansgaro gyvenimo epizodai aprašyti jo mokinio bei biografo Rimberto iš Flandrijos taip vadinamoje Rimberto kronikoje.

Švedų karalius Olafas, norėdamas išgarsėti ir pavergti kuršius iš naujo, apie 853-854 m. puolė juos. Tais pačiais metais švedai atnaujino ekspansiją į kuršių žemę – jie atėjo skelbdami tikėjimą. Tarp švedų užpuolikų buvo misionierius ir pamokslautojas Ansgaras, esą jis labai vargdamas kuršių žemėje skelbė krikščionybę. Remiantis šiuo faktu galima manyti, kad Ansgaras iš tikrųjų lankėsi kuršių žemėje.

Tada su daugybe laivų ir ginkluotų vyrų puolė Seeburgo miestą (dab. Latvijos miestą Gruobinią), kuriame buvo apie 7000 žmonių. Paėmę ir sunaikinę šį miestą, palikę savo laivus, švedai po 5 dienų žygio pasiekė kitą kuršiams svarbią vietovę – Apuolę. Jos gyventojai užsidarė tvirtovėje ir 8 dienas apie 15 tūkstančių karių narsiai gynėsi.

Jau tradiciniu tapusiame festivalyje vyksta kuršių – vikingų kariuomenių susirėmimai, kovų turnyrai, senoviniai žaidimai bei rungtys, lankininkų rungtynės, koncertuoja įvairios archajinio folkloro grupės. Tai puiki galimybė aktyviai pailsėti nuostabiame gamtos ir istorijos kampelyje, vaikams tai puiki pramoga tiesiogiai prisiliesti prie mūsų istorijos.

Šiemet amatų miestelyje bus pristatomi šie amatai: senoji kalvystė ir ginklakalystė, juvelyrika, auksakalystė, tekstilė (siūlų verpimas, siūlų pluoštų ir audinių dažymas, juostų vijimas, rūbų siuvimas, audimas, nėrimas adata), buities rakandų iš beržo tošies, dirbinių iš kaulo bei rago gamyba, senosios keramikos gamyba (lipdymas, degimas) ir kiti amatai.

Amatus demonstruos klubai: „Pajauta“ (Lietuva), „Dvaro meistrai“ (Lietuva), „Stebulė“ (Lietuva), „Lietis“ (Lietuva), „Gerdene“ (Latvija), „Baltava“ (Latvija), „Senas Vides Darbnica“ (Latvija), „Senzeme“ (Latvija), „Ugunszime“ (Latvija), „Trokšnu Iela“ (Lietuva) nepriklausomi amatininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Karių stovykloje įsikurs klubai: Senovės baltų karybos draugovė „Jotva“, „Varingis“, „Sūduvos Tauras“, „Kovarnis“, „Simkala“, „Semiggalia“, „Kuršiai“, „Tervetes zemgali“ (Latvija), „Pera Sudino“ (Lenkija), „True Varing“ (Rusija), lankininkai „Perkūno strėlė“, „Ugninė strėlė“ bei laisvieji kariai.

Koncertuos tiek girdėti tiek nauji muzikiniai kolektyvai: „Obelija“ (Lietuva), „Rana“, „Korys“, „Ontrep“, „Trokšnu Iela“, Skuodo rajono ir Vidmantų (Kretingos r.) folkloro ansmabliai.

DIENOTVARKĖ

Šeštadienis, rugpjūčio 16 d.

12:00 XI-ojo Apuolės festivalio  atidarymas. Skuodo raj. mero sveikinimas. Apuolės Ugnies uždegimas.
12:00-19:00 Apuolės amatininkų dirbtuvės, amatų demonstravimas.
12:15 Apuolės istorijos detalės.
12:30 Kuršių genties kostiumų, šarvuotės, ginkluotės bei kovų pristatymas.
13:00 Danų vikingų bei kuršių kariuomenių susirėmimas pagal Rimberto kroniką: „Ir jiems atiteko pergalė: pusę danų žmonių išžudė, pusę jų laivų apiplėšė, pagrobė iš jų auksą, sidabrą ir daug kitokio turto…
13:30 Folkloro koncertas „Korys“.
14:30 Karių mokykla žiūrovams „Kario kelias“. Komandos  formavimas vakaro mūšiui.
15:30 Folkloro koncertas „Obelija“.
16:20 Kuršių – vikingų futbolas.
17:20 Folkloro koncertas, šokių mokymas.
18:00 Kovos ratas.
20:30 Folkloro koncertas.
21:00 Apuolės pilies apgultis – didžioji vakaro kova.
21:30 Folkloro naktis „Dainuokime kartu“.

Sekmadienis, rugpjūčio 17 d.

12:00 Šventės pradžia.
12:00 – 18:00 Senųjų Apuolės amatų pristatymas.
12:30 Kanklių muzika „Rana“.
13:00 Lankininkų turnyras.
14:00  Senoviniai žaidimai bei rungtys.
15:00 Folkloro koncertas „Trokšnu Iela“.
16:00 Penketukų kovos. Karingiausias karinis istorinis klubas.
18:00 Festivalio uždarymas.

Renginys nemokamas.

Daugiau informacijos rasite čia.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia 10-oji kuršių ir vikingų šventė „Apuolė“
  2. Kviečia senovės karybos ir amatų šventė Apuolėje
  3. Užnemunėje vyks senovės Baltų amatų ir Karybos šventė „Karo žirgas 2013“(programa)
  4. Vėl kviečia „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ (dienotvarkė)
  5. I.Petkevičius. Apuolė praeityje ir šiandien
  6. Baltų genčių istoriją pristatys šiuolaikinio šokio ir muzikos meistrai
  7. Festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ – kelionė į sapnų pasaulį su Anglijos muzikos legenda „And Also The Trees“
  8. Trakuose šurmuliuoja keturioliktoji Viduramžių šventė (nuotraukos)
  9. Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
  10. Klubas „Sūduvos Tauras“ kviečia į nepaprastai įdomius baltiškus renginius
  11. Kviečia LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“ (programa)
  12. Trakų Pusiasalio pilyje – keturioliktoji Viduramžių šventė
  13. Senovės baltų gyvensenos stovykla „Tauro guolis“ kviečia žaisti istoriją
  14. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  15. Kviečia tradicinė vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovykla „Vėlungis“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Dario says:
    12 metų ago

    “Paėmę ir sunaikinę šį miestą, palikę savo laivus, švedai po 5 dienų žygio pasiekė kitą kuršiams svarbią vietovę – Apuolę. Jos gyventojai užsidarė tvirtovėje ir 8 dienas apie 15 tūkstančių karių narsiai gynėsi.”
    Kažkaip man 15 tūkst. skaičius atrodo per didelis. O šiaip turėtų būt graži šventė, gal kada nors pavyks nuvykti.

    Atsakyti
    • Arūnas Rasakevičius says:
      12 metų ago

      Manoma, kad skaičius bent 10 kartų padidintas. Žuvėdrai mėgo taip daryti 🙂

      Atsakyti
  2. lyvis says:
    12 metų ago

    Visų pirma ant Apuolės piliakalnio nevyko jokie kovos veiksmai. Tam suprasti reikia išmokti skaityti kronikas. lyvis

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    12 metų ago

    Labai gražu, kad tokia šventė švenčiama Apuolėje. Bet labai mažai tikėtina, kad Rimberto kronikoje minima gentis Cori galėtų būti mūsų vadinami kuršiai ir kad švedų karliaus Olafo 584 metais pulta Apulia galėjusi būti dabartinės Apuolės vietoje. Tačiau ką darysi, kad mūsų istorikams tikresnė istorija kaip nerūpėjo, taip nerūpi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visureigiai
Lietuvoje

Pasieniečių automobilių parką papildė 19 naujų visureigių 

2026 08 05
Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Apklausa: dauguma už tai, kad sunkiasvoriai būtų apmokestinami pagal keliams daromą poveikį

2026 08 05
Išmanusis suoliukas G.
Gamta ir žmogus

Už aplinkosaugos pažangą Panevėžiui skirtas jau antras išmanusis suoliukas

2026 08 05
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkų lengvatinėms paskoloms – dar 15 mln. eurų lengvatinėms

2026 08 05
Atgimimo aikšte Klaipėdoje
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštės atnaujinimas žengia į kitą etapą

2026 08 05
Jogailos gatvė
Lietuvoje

Sostinėje pradedamas Jogailos gatvės kapitalinis remontas

2026 08 05
„Sodra“
Lietuvoje

Per metus gyventojai neatsiėmė daugiau nei 4,5 mln. eurų ligos išmokų

2026 08 05
Atvykstamasis turizmas
Gamta ir žmogus

Lietuva stiprina atvykstamąjį turizmą: 70 tūkst. eurų investicijų užsienio turistams pritraukti

2026 08 05
Dainavos krašto folkloro šventė 2025
Etninė kultūra

Dainavos krašto folkloro šventė Druskininkuose atvers gyvąją vandens tėkmę mūsų tautosakoje

2026 08 05
Sūduva ar Suvalkija
Etninė kultūra

VLKK pirmininkė apie sumanymą įstatyme panaikinti Suvalkijos pavadinimą

2026 08 05
Jaunimo studijų pasirinkimai keičiasi
Lietuvoje

Jaunimo pasirinkimai keičiasi – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika

2026 08 05
Studentai
Lietuvoje

Su universitetais ir kolegijomis sudaryta beveik 18,5 tūkst. studijų sutarčių

2026 08 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dažniausios klaidos renkantis vestuvinius žiedus: apie ką poros susimąsto per vėlai?
  • V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Pasieniečių automobilių parką papildė 19 naujų visureigių 
  • Apklausa: dauguma už tai, kad sunkiasvoriai būtų apmokestinami pagal keliams daromą poveikį

Kiti Straipsniai

Helsinkio grupei 50 m.

Pamėnkalnio viloje atidaroma Lietuvos Helsinkio grupės 50-mečio paroda ir atnaujinta ekspozicija

2026 07 11
„Lauksnos“

Į Klaipėdą sugrįžta „Lauksnos“ – penkios dienos pasaulio papročių!

2026 07 08
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Juozas Skirius

Lietuvių išeivijos tautinio brandumo išraiška – Susivienijimo įkūrimas 1886 metais

2026 07 07
Virtuali paroda apie V. Jasniselio gyvenimą tremtyje

Įtrauki istorija „Duonos kepalėlyje paslėptas fotoaparatas ir išsaugota tremties atmintis: V. Janiselio gyvenimo istorija“

2026 07 07
Pirmoji ukrainietiška Artemo Petriko knyga apie tarpukario Lietuvą

Pirmoji ukrainietiška knyga apie tarpukario Lietuvą – KU mokslininko darbas

2026 07 05
Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį

Keturi keliai, padėsiantys atrasti Suvalkijos miškų grožį

2026 06 22
Laiko persukimas

Laiko sukimo pabaiga? Ministras J. Taminskas derėjosi su švedais ir prancūzais

2026 06 12
2024 m. Gedulo ir vilties dieną įgarsintas rekordinis skaičius tremtinių likimų

Minėsime Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas

2026 06 10
Gargždai atšventė 773-iąjį gimtadienį

Gargždai atšventė 773-iąjį gimtadienį: nuo kultūros ir istorijos iki įspūdingų koncertų

2026 06 10

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
Kitas straipsnis
Tautiškos giesmės giedojimas Australijoje. Organizatorių nuotr.

Australijos lietuviai – naujame Zitos Kelmickaitės dokumentiniame filme

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai