Rugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė. Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų.„Toli nuo jų (švedų) yra viena gentis, vadinama kuršiai (Cori), kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet jau gerokas laikas praėjo, kai jie sukilo ir stengėsi tapti nepriklausomi. Pagaliau, danai, tai žinodami, minėtuoju laiku(853 m.), kai ponas vyskupas (Ansgaras) jau buvo nuvykęs į švedų šalį, surinko didelę daugybę laivų ir nuvyko į jų (kuršių) tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir juos sau pasivergti. O ta valstybė turėjo 5 sritis. Taigi ten gyvenantieji žmonės, patyrę apie jų atvykimą susijungė į vieną junginį ir pradėjo narsiai priešintis ir savo tautą ginti. Ir jiems atiteko pergalė: pusę danų žmonių išžudė, pusę jų laivų apiplėšė, pagrobė iš jų auksą, sidabrą ir daug kitokio turto…“
Toks yra vienas iš pirmųjų kuršių paminėjimų Šv. Ansgaro gyvenimo aprašyme. Hamburgo arkivyskupo Ansgaro gyvenimo epizodai aprašyti jo mokinio bei biografo Rimberto iš Flandrijos taip vadinamoje Rimberto kronikoje.
Švedų karalius Olafas, norėdamas išgarsėti ir pavergti kuršius iš naujo, apie 853-854 m. puolė juos. Tais pačiais metais švedai atnaujino ekspansiją į kuršių žemę – jie atėjo skelbdami tikėjimą. Tarp švedų užpuolikų buvo misionierius ir pamokslautojas Ansgaras, esą jis labai vargdamas kuršių žemėje skelbė krikščionybę. Remiantis šiuo faktu galima manyti, kad Ansgaras iš tikrųjų lankėsi kuršių žemėje.
Tada su daugybe laivų ir ginkluotų vyrų puolė Seeburgo miestą (dab. Latvijos miestą Gruobinią), kuriame buvo apie 7000 žmonių. Paėmę ir sunaikinę šį miestą, palikę savo laivus, švedai po 5 dienų žygio pasiekė kitą kuršiams svarbią vietovę – Apuolę. Jos gyventojai užsidarė tvirtovėje ir 8 dienas apie 15 tūkstančių karių narsiai gynėsi.
Jau tradiciniu tapusiame festivalyje vyksta kuršių – vikingų kariuomenių susirėmimai, kovų turnyrai, senoviniai žaidimai bei rungtys, lankininkų rungtynės, koncertuoja įvairios archajinio folkloro grupės. Tai puiki galimybė aktyviai pailsėti nuostabiame gamtos ir istorijos kampelyje, vaikams tai puiki pramoga tiesiogiai prisiliesti prie mūsų istorijos.
Šiemet amatų miestelyje bus pristatomi šie amatai: senoji kalvystė ir ginklakalystė, juvelyrika, auksakalystė, tekstilė (siūlų verpimas, siūlų pluoštų ir audinių dažymas, juostų vijimas, rūbų siuvimas, audimas, nėrimas adata), buities rakandų iš beržo tošies, dirbinių iš kaulo bei rago gamyba, senosios keramikos gamyba (lipdymas, degimas) ir kiti amatai.
Amatus demonstruos klubai: „Pajauta“ (Lietuva), „Dvaro meistrai“ (Lietuva), „Stebulė“ (Lietuva), „Lietis“ (Lietuva), „Gerdene“ (Latvija), „Baltava“ (Latvija), „Senas Vides Darbnica“ (Latvija), „Senzeme“ (Latvija), „Ugunszime“ (Latvija), „Trokšnu Iela“ (Lietuva) nepriklausomi amatininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos.
Karių stovykloje įsikurs klubai: Senovės baltų karybos draugovė „Jotva“, „Varingis“, „Sūduvos Tauras“, „Kovarnis“, „Simkala“, „Semiggalia“, „Kuršiai“, „Tervetes zemgali“ (Latvija), „Pera Sudino“ (Lenkija), „True Varing“ (Rusija), lankininkai „Perkūno strėlė“, „Ugninė strėlė“ bei laisvieji kariai.
Koncertuos tiek girdėti tiek nauji muzikiniai kolektyvai: „Obelija“ (Lietuva), „Rana“, „Korys“, „Ontrep“, „Trokšnu Iela“, Skuodo rajono ir Vidmantų (Kretingos r.) folkloro ansmabliai.
DIENOTVARKĖ
Šeštadienis, rugpjūčio 16 d.
12:00 XI-ojo Apuolės festivalio atidarymas. Skuodo raj. mero sveikinimas. Apuolės Ugnies uždegimas.
12:00-19:00 Apuolės amatininkų dirbtuvės, amatų demonstravimas.
12:15 Apuolės istorijos detalės.
12:30 Kuršių genties kostiumų, šarvuotės, ginkluotės bei kovų pristatymas.
13:00 Danų vikingų bei kuršių kariuomenių susirėmimas pagal Rimberto kroniką: „Ir jiems atiteko pergalė: pusę danų žmonių išžudė, pusę jų laivų apiplėšė, pagrobė iš jų auksą, sidabrą ir daug kitokio turto…
13:30 Folkloro koncertas „Korys“.
14:30 Karių mokykla žiūrovams „Kario kelias“. Komandos formavimas vakaro mūšiui.
15:30 Folkloro koncertas „Obelija“.
16:20 Kuršių – vikingų futbolas.
17:20 Folkloro koncertas, šokių mokymas.
18:00 Kovos ratas.
20:30 Folkloro koncertas.
21:00 Apuolės pilies apgultis – didžioji vakaro kova.
21:30 Folkloro naktis „Dainuokime kartu“.
Sekmadienis, rugpjūčio 17 d.
12:00 Šventės pradžia.
12:00 – 18:00 Senųjų Apuolės amatų pristatymas.
12:30 Kanklių muzika „Rana“.
13:00 Lankininkų turnyras.
14:00 Senoviniai žaidimai bei rungtys.
15:00 Folkloro koncertas „Trokšnu Iela“.
16:00 Penketukų kovos. Karingiausias karinis istorinis klubas.
18:00 Festivalio uždarymas.
Renginys nemokamas.
Daugiau informacijos rasite čia.
“Paėmę ir sunaikinę šį miestą, palikę savo laivus, švedai po 5 dienų žygio pasiekė kitą kuršiams svarbią vietovę – Apuolę. Jos gyventojai užsidarė tvirtovėje ir 8 dienas apie 15 tūkstančių karių narsiai gynėsi.”
Kažkaip man 15 tūkst. skaičius atrodo per didelis. O šiaip turėtų būt graži šventė, gal kada nors pavyks nuvykti.
Manoma, kad skaičius bent 10 kartų padidintas. Žuvėdrai mėgo taip daryti 🙂
Visų pirma ant Apuolės piliakalnio nevyko jokie kovos veiksmai. Tam suprasti reikia išmokti skaityti kronikas. lyvis
Labai gražu, kad tokia šventė švenčiama Apuolėje. Bet labai mažai tikėtina, kad Rimberto kronikoje minima gentis Cori galėtų būti mūsų vadinami kuršiai ir kad švedų karliaus Olafo 584 metais pulta Apulia galėjusi būti dabartinės Apuolės vietoje. Tačiau ką darysi, kad mūsų istorikams tikresnė istorija kaip nerūpėjo, taip nerūpi.