Rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 17 val., Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) atidaroma Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, filologijos mokslų daktaro, leksikologo ir Mažosios Lietuvos leksikografijos istoriko Vincento Drotvino darbų paroda, kuri skirta profesoriaus 85-mečiui paminėti.V. Drotviną sveikins ir prisiminimais dalysis profesoriai Jonas Palionis, Arnoldas Piročkinas, doc. Antanas Smetona (Vilniaus universitetas), doc. Stasys Keinys, prof. Vilija Salienė, prof. Antanas Pakerys, doc. Zita Asta Alaunienė ir doc. Lina Murinienė (Lietuvos edukologijos universitetas), doc. Jolanta Zabarskaitė, prof. Danguolė Mikulėnienė, prof. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institutas), doc. Daiva Vaišnienė (Valstybinė lietuvių kalbos komisija), prof. Giedrė Čepaitienė (Šiaulių universitetas), doc. Jūratė Lubienė (Klaipėdos universitetas), prof. Alvydas Butkus (Vytauto Didžiojo universitetas) ir kiti svečiai.
Muzikinių intarpų metu koncertuos ansamblis „Regnum Musicale“. Renginį ves LMA tikrasis narys, akademikas, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.
Vincentas Drotvinas – LEU profesorius, Lietuvos kalbininkas, leksikologas, kalbos istorikas, Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrėjas. 1949 m. baigė Betygalos Maironio vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1956 m. dirbo Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – LEU) dėstytoju. 1962–1983 m. buvo mokymo reikalų prorektorius, 1967 m. jam suteiktas filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) laipsnis. 1983–1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1991–2002 m. lietuvių kalbotyros katedros vedėjas. Nuio 1969 m. – docentas, nuo 1987 m. – profesorius.
V. Drotvinas – tęstinio leidinio „Didaktinė lingvistika“ redaktorius (3 t., 1999–2001 m.). Tiria Mažosios Lietuvos lietuvių raštiją, daugiausia leksikografiją, lietuvių kalbos dėstymą. Parengė rankraštinius XVII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodynus („Lexicon Lithuanicum“, 1987; „Clavis Germanico-Lithvana“, 4 t., 1995–1997). Paskelbė archyvinės medžiagos apie lietuvių kalbininkus Kazimierą Būgą, Jurgį Gylių, Frydrichą Kuršaitį, Mykolą Merliną, Antaną Salį, Andrių Ugenskį ir kt.
Prieš aštuonerius metus profesorius šventė penkiasdešimties metų pedagoginio darbo savojoje Alma mater – Lietuvos edukologijos universitete – sukaktį. Daugiau kaip per penkis dešimtmečius jis išugdė ne vieną lituanistų kartą.
